- Kuo ypatinga Vilniuje vyksianti NATO PA sesija ir kokią įtaką jos surengimas Lietuvos sostinėje gali turėti mūsų šalies strateginiams siekiams?
- NATO PA yra nacionalinių parlamentų atstovų asamblėja, vienijanti NATO valstybių ir šalių kandidačių parlamentų narius. NATO PA taip pat dalyvauja valstybių, reiškiančių susidomėjimą NATO plėtra, atstovai. Tai rodo, jog vykdomosios valdžios galios neturinti NATO PA visgi yra labai solidi atstovaujamoji parlamentinė institucija.
Todėl asamblėjoje vyksiančiose diskusijose bus galima stebėti dalies valstybių, kurioms atstovaus valdančiųjų partijų nariai, poziciją NATO plėtros klausimais ir atrasti skirtumų bei panašumų tarp atstovaujamų valstybių skirtingų politinių jėgų.
- Kodėl iš esmės rekomendacinio pobūdžio sprendimus priimančios asamblėjos vaidmuo Lietuvoje laikomas tokiu reikšmingu?
- NATO PA buvo viena pirmųjų NATO institucijų, prabilusių apie tai, kad Lietuva yra reali kandidatė į Šiaurės Atlanto Aljansą. Priminsiu, kad tuo metu apie tai neužsiminė nė vienas NATO vadovų. Ir nors asamblėjos sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio, jie pralaužė ledus.
Tai, ką apie Lietuvos perspektyvas prieš kelerius metus pasakė asamblėjos kandidatai, šiandien jau kartoja ir NATO vykdomosios valdžios atstovai. Tuo metu net drąsiausi politikos analitikai retai užsimindavo apie mūsų šalies galimybę tapti NATO nare.
- Tačiau ar ankstesnėms asamblėjos sesijoms pareiškus palankumą Lietuvai kaip nors keitėsi Aljansui priklausančių šalių vykdomosios valdžios pozicijos?
- Kartą NATO PA nusprendus, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali tapti NATO narėmis, apie tai imta garsiai kalbėti organizacijai priklausančių valstybių parlamentuose. Ir nors šiandien daugelio Aljanso valstybių vykdomoji valdžia nėra suformulavusi pozicijos dėl Lietuvos narystės, parlamentų lygmeniu turime aiškią paramą. Ryškus pavyzdys - Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).
Prezidento George'o Busho administracija dar nesuformulavo aiškios pozicijos dėl Baltijos šalių priėmimo į NATO, tačiau JAV Senatas ir Kongresas mums rodo kuo aiškiausius palankumo ženklus. Verta priminti, jog Vilniuje vysiančioje asamblėjoje JAV parlamentarų delegacija bus didžiausia, palyginti su kitomis asamblėjomis.
- Viena skeptiškiausiai Lietuvos perspektyvas įstoti į NATO vertinančių valstybių yra Vokietija. Ar esama požymių, jog vokiečių parlamentarų pozicija keisis Vilniuje per NATO PA sesiją?
- Tikiuosi, kad tam tikrą paramą Lietuvai išreikš Vokietijos socialdemokratų atstovai. Tokia parama būtų labai svarbi, nes vokiečių socialdemokratų vicepirmininkas Markus Meckelis NATO pateikė raportą "Transatlantinių santykių ateitis ir Europos saugumas", kuriame įvardijami Lietuvai gan nepalankūs scenarijai. Minimi trys galimi NATO plėtros variantai, o Lietuva patenka tik į trečiąjį "didžiosios bangos" scenarijų.
Tačiau diskutuojame su raportų autoriais ir jie pradeda pripažinti, jog šis ne itin palankus mums raportas gali keistis. Svarbu tai, kad Vilniuje vyksiančioje asamblėjoje raportai nebus priimami. Jie bus aptariami asamblėjos komitetuose. Žinoma, jog komitetuose bus daug diskutuojama apie Baltijos šalių priėmimą į Aljansą, todėl kai kurių raportai gali keistis mums palankia linkme.
Taigi turime galimybių iki kitos Parlamentinės Asamblėjos Otavoje, vyksiančios šių metų rudenį, raportus pakeisti savo naudai. Būtent kitoje NATO PA sesijoje priimti raportai turės milžinišką reikšmę, nes NATO vykdomoji valdžia atsižvelgs į juos spręsdama apie tolesnį Aljanso plėtros likimą.
