Dienraštis Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpusavio santykiams, jų bendradarbiavimui su kaimynais, įskaitant Rusiją ir Lenkiją, skyrė straipsnį "Iš ko juokiasi baltai?", išspausdinęs jį beveik per tris puslapius.
"Gazeta Wyborcza" tikina, jog "visos trys Baltijos šalys veržiasi į Europą ir kaltina didelę, nepaslankią Lenkiją, kuri įstrigo Europos Sąjungos (ES) duryse ir blokuoja praėjimą".
Dienraštis primena Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją ir klausia, "ar galėjo baltai gintis?".
"Kai kas gali pasakyti, jog bendros visų trijų šalių ginkluotosios pajėgos buvo panašios į suomių. Tačiau kitas gali pasakyti, jog ginkluotas pasipriešinimas 1940 metais prieš sovietų molochą būtų buvęs tolygus kolektyvinei savižudybei", rašoma publikacijoje.
Joje pažymima, kad Baltijos šalys yra Lenkijos užsienio politikos prioritetas, bet kartu priduriama, kad Lietuva, Latvija ir Estija "yra tarsi iš naujo atrandamos".
"Visoms trims Baltijos šalims būdingas bruožas, kuris pastebimas visose mažose tautose - baimė ir įtarumas galingų kaimynų atžvilgiu", teigia lenkų dienraštis.
Jo nuomone, Baltijos šalys yra "politiškai integruotos kaip niekada - reguliariai susitinka prezidentai, parlamentų ir vyriausybių nariai".
Kartu dienraštis pabrėžia, kad kai kurie šių valstybių vidaus gyvenimo aspektai yra skirtingi, pavyzdžiui, "nepiliečių" rusų problema Latvijoje ir, iš dalies, Estijoje. Dar neseniai Latvija konfliktavo su Estija dėl žuvų gaudymo zonos bei su Lietuva dėl jūros sienos, einančios per naftingą rajoną, kartais atsiranda įtampa dėl eksporto, pavyzdžiui, dėl estiškos kiaulienos ir lietuviškų kiaušinių.
Pasak dienraščio, dar didesni skirtumai yra tarptautiniuose klausimuose. Estija glaudžiasi prie Suomijos, Lietuva siekia Lenkijos paramos, o Latvija neturi jokio strateginio partnerio ir galbūt todėl ypatingai siekia Baltijos šalių vienybės, svarsto "Gazeta Wyborcza".
Publikacijoje primenama, kad lietuviai ir latviai priklauso vienai tai pačiai archaiškai indoeuropiečių kalbų grupei, estai, kaip suomiai ir vengrai, yra ugrofinai. Lietuviai yra katalikai, dauguma latvių ir estų - protestantai.
Laikraštis teigia, kad latviai neretai pasišaipo iš estų. Ypač plačiai yra žinomas anekdotas apie tai, kaip latvis ir estas žiemą išvažiavo žvejoti. Spustelėjus šaltukui, latvis po poros valandų sėdėjimo ant ežero ėmė bėgioti ir mankštintis, o estas sėdi kaip niekur nieko. Tačiau kai latvis vėl pradėjo bėgioti, estas neiškentęs pasakė: "Atvažiavome čia žuvų gaudyti, o ne rokenrolą šokti".
Estai, nelikdami skolingi, tvirtina, kad jų ramumas garantuoja efektyvų darbą.
