Vilniaus apygardos teismas antradienį baigė nagrinėti M. Bulatovo baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam MGB agentui-smogikui prokurorai buvo pareiškę kaltinimus dėl devynių lietuvių nužudymo pokario metais Ignalinos ir Švenčionių rajonuose.
Pasak prokuroro, M. Bulatovas dalyvavo naikinant Lietuvos gyventojus, nes jie priešinosi sovietų okupacinei valdžiai - veikė grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais.
Iš archyvinių dokumentų pavyko sužinoti, kad M. Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo 1952-1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis Lietuvos partizanus.
Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais „Vytauto“ apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo nužudyti, kiti - suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui.
Taip pat buvo nustatyta, kad M. Bulatovas kartu su kitais agentais dalyvavo ir 1953-ųjų pavasarį Švenčionių rajone vykusiame dviejų Lietuvos partizanų nužudyme.
MGB agentu-smogiku M. Bulatovas buvo nuo 1952-ųjų pavasario iki 1960-ųjų. Tiesa, prieš tai, 1942-1952 metais jis priklausė kovai su Lietuvos partizanais suburtam vadinamajam liaudies gynėjų būriui ir buvo vado pavaduotoju.
Pasak valstybės kaltinimą palaikiusio prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys tik iš dalies pasitvirtino teisme, todėl jis M. Bulatovą pasiūlė pripažinti tik dėl dviejų partizanų nužudymo, o kitus kaltinimus pasiūlė pakeisti į bendrininkavimą. Tiesa, vieno kaltinimo prokuroras atsisakė, bet M. Bulatovas turėtų prisiimti atsakomybę net už aštuonių partizanų mirties.
Prokuroro teigimu, M. Bulatovas padarė tęstines veikas, jos priskirtinos prie labai sunkių nusikaltimų, todėl už tai jam turėtų būti skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Tokia bausmė sukėlė tikrą šoką kaltinamojo advokatei - esą M. Bulatovas serga „puokšte nepagydomų ligų“, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti atleistas.
Pasak jos, M. Bulatovas „įsivėlė į sudėtingą pokario klasių kovą“ ir buvo priverstas vykdyti jam pavestas užduotis. Už jų nevykdymą, gynėjos teigimu, grėsė susidorojimas. „Jis neturėjo kito pasirinkimo“, - M. Bulatovą bandė teisinti advokatė.
„Aš dalinai kaltas, labai sergu, man reikia slaugės, - paprašytas tarti paskutinį žodį sakė M. Bulatovas. - Aš apgailestauju...“
Anksčiau duodamas parodymus kaltinamasis neneigė, kad priklausė MGB, tačiau teigė nedalyvavęs jokiose partizanų žudynėse. Tiesa, vienoje operacijoje jam teko dalyvauti – tada buvo sušaudyti partizanai, bet M. Bulatovas teigia nė į vieną jų nepaleidęs kulkos.
„Man užsikirto šautuvas“, - pareiškė kaltinamasis.
Kokią bausmę skirti M. Bulatovui, teismas žada paskelbti birželio viduryje.
