Pradeda kenkti
Klaipėdoje buvo tik vidurinės mokyklos. Prasidėjus reformai, švietimo įstaigų tinklas pasikeitė: atsirado gimnazijos, pagrindinės, pradinės mokyklos, taip pat darželiai-mokyklos.
Išliko 17 vidurinių mokyklų. „Jos pradeda kenkti gimnazijoms ir pagrindinėms mokykloms“, - savivaldybėje įvykusiame mokyklų tinklo pertvarkos pristatyme sakė Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė. Ji paaiškino, kodėl būtina keisti Klaipėdos švietimo įstaigų tinklą.
Vidurinių mokyklų IX-X ir XI-XII klasės dubliuojasi su gimnazijų bei pagrindinių mokyklų klasėmis. Gimnazijos ir pagrindinės mokyklos gali nesurinkti būtino moksleivių skaičiaus. Kita opi uostamiesčio švietimo problema - iki šiol vidurinėse mokyklose veikianti antroji pamaina.
Kas dešimtas Klaipėdos moksleivis mokosi po pietų. Būtinybę pertvarkyti mokyklų tinklą skatina ir mažėjantis moksleivių skaičius. Per pastaruosius ketverius metus moksleivių skaičius mieste sumažėjo dviem didelėmis mokyklomis.
Tvirtins taryba
Šiuo metu uostamiestyje veikia 4 gimnazijos, 17 vidurinių, 11pagrindinių mokyklų. Pertvarkant miesto mokyklų tinklą, vidurinėms teks keisti statusą. Gal liks viena kita vidurinė, ypač išsiskirianti ugdymo programa. Tokia galėtų būti H.Zudermano vidurinė, pirmenybę teikianti vokiškos kilmės moksleiviams.
Damoklo kardas pakibs ir virš šiuo metu tarp klaipėdiečių itin populiarių vaikų darželių-pradinių mokyklų, kurių Klaipėdoje veikia vienuolika. Ateityje gal liks viena kita tokia įstaiga, tačiau švietimo strategai laikosi nuomonės, kad darželių ir mokyklų funkcijos turėtų būti atskirtos.
Švietimo įstaigų pertvarka planuojama taupumo sumetimais, taip pat kokybiškesniam ugdymo procesui užtikrinti. Kalbama apie artimąją (2007-2008 metai) ir tolimąją (iki 2012 metų) pertvarkos ateitį.
Jau yra sudarytos dvi darbo grupės principiniams mokyklų tinklo pertvarkos nuostatams sudaryti. Projektą ne vieną mėnesį galės svarstyti mokyklos, profesinės sąjungos bei kitos suinteresuotos institucijos ar organizacijos. Tik po to 2004 metų kovą pakoreguotas projektas bus teikiamas tvirtinti Klaipėdos savivaldybės tarybai.
Atsiras bedarbių
Neseniai Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje pagalbos prašė uostamiesčio rusų mokyklų pedagogai, norintys išsaugoti vidurines mokyklas.
Tokį mokyklos statusą vertina ir lietuviškų mokyklų bendruomenės. „Liksime turbūt pagrindinė mokykla, nes šalia yra „Vėtrungės“ gimnazija“, - spėliojo Romanas Galdikas, „Smeltės“ vidurinės mokyklos direktorius. Ši uostamiestyje 24 metus veikianti švietimo įstaiga visąlaik turėjo vidinės mokyklos statusą.
Direktoriaus nuomone, kadangi mokyklų tinklo pertvarka Klaipėdoje jau yra prasidėjusi, vargu ar ji bus stabdoma. „Jei liks vidurinės, bus blogai pagrindinėms mokykloms, jos nesurinks moksleivių“, - sakė R.Galdikas, pabrėžęs, kad tokios nelygios konkurencinės kovos tarp švietimo įstaigų padėtų išvengti mokyklų tinklo pertvarka.
31 metus pedagoginį darbą dirbantis R.Galdikas jaučia savo vadovaujamos mokyklos bendruomenės nuotaikas. Dauguma moksleivių, jų tėvų ir mokytojų norėtų, kad „Smeltės“ mokykla ir ateityje liktų vidurinė. Direktorius jaučia ir pedagogų nerimą dėl neužtikrintos ateities. Jei mokykla taps pagrindinė, dabar dirbančių mokytojų bus per daug. Gali atsirasti bedarbių.
„Mums niekas neleis būti gimnazija, nes šalia veikia Vytauto Didžiojo gimnazija. Aplinkinės mokyklos bus šios gimnazijos „donorės“ - pagrindinės mokyklos“, - apie S.Dacho vidurinės mokyklos ateitį kalbėjo direktorė Elena Blažienė. 147 metus skaičiuojanti S.Dacho mokykla klaipėdiečių atmintyje liks kaip vidurinė, nes daug metų atliko tokios mokyklos funkcijas. Tačiau 44 metus mokyklai atidavusi E.Blažienė norėtų, kad Klaipėdoje būtų mokyklų įvairovė. „Visuomenės nevertinamos mokyklos savaime nunyktų“, - prognozavo direktorė.
Aptvers mokyklą
Klaipėdos valdžia, planuojanti sunaikinti vidurines mokyklas, neatsiklausė klaipėdiečių nuomonės.
Tačiau savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininko Alfonso Zvėrkos įsitikinimu, mokyklų reitingavimas jau seniai vyksta natūraliai. Ši mintis A.Zvėrkai išsprūdo, kuomet „Klaipėda“ pasiteiravo jo nuomonės dėl L.Stulpino pagrindinės mokyklos. 10-metį atšventusi mokykla atrodo pasibaisėtinai, it po karo. Aplink gyvenantis jaunimas nuolat daužo mokyklos langus, terlioja sienas, kelia orgijas. L.Stulpino pagrindinės mokyklos vadovai šaukia „SOS!“ ir mato tik vieną išeitį - aptverti mokyklą siena.
Šalia veikianti „Varpo“ vidurinė neatrodo nusiaubta. O miesto centre stovinti senutė S.Dacho vidurinė mokykla, palyginti su L.Stulpino pagrindine, atrodo it gražuolė gulbė prieš bjaurųjį ančiuką.
Dabar veikiančių pagrindinių mokyklų vadovai ne kartą yra viešai skundęsi, kad visuomenėje tokio tipo mokyklos nėra populiarios. Tad ar Klaipėdos valdžia nebijo neigiamos miestiečių nuomonės, kai šie sužinos, jog vidurinių mokyklų bus atsisakyta? „Būtų nenatūralu, jei nesulauktume negatyvios reakcijos“, - sutiko A.Zvėrka, pridūręs, jog šiuo metu žmonės išties palankiau vertina vidurines nei pagrindines mokyklas. Tačiau Švietimo komiteto vadovo įsitikinimu, kelio atgal nebėra.
