Tačiau L.Kojelis vakar dienraščiui "Respublika" teigė šalies vadovui kol kas nedavęs galutinio atsakymo dėl darbo Prezidentūroje. "Jaučiuosi pagerbtas, kad prezidentas į mane kreipėsi, - sakė L.Kojelis. - Norėčiau padaryti, ką galiu, padėti prezidentui. Tačiau turiu Vašingtone firmą, įsipareigojimų klientams, todėl kol kas konkrečiai negaliu atsakyti. Susitarėme su prezidentu apie tai kalbėti ir toliau".
Amerikos lietuvis teigė per mėnesį ketinąs apsilankyti Lietuvoje ir galutinai sutarti dėl darbo Prezidentūroje. L.Kojelis tvirtino, kad su prezidentu nesutarta, ar jis dirbtų visu etatu, ar laikinai - visuomeniniu konsultantu.
Pasak L.Kojelio, jis turi patirties kuriant prezidentūrų struktūras, jų darbo modelį, taigi galėtų prisidėti reformuojant R.Pakso patarėjų komandą.
Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", prieš keletą metų spaudoje buvo šmėstelėjusi užuomina, kad tai žmogus, puoselėjantis neeilinius planus suformuoti savo, kaip politinio lyderio, įvaizdį. "Lietuvos žinios" pateikia pagal Lietuvos spaudą parengtą, L.Kojelio biografijos faktų apžvalgą.
Su Adamkum nepavyko
Daugiau nei prieš penkerius metus, 1998-ųjų vasarį, Valdas Adamkus pradėjo savarankiškai formuoti Prezidentūros komandą, nepaisydamas grupės buvusių bendražygių pastangų daryti jam įtaką.
Centristų lyderis Romualdas Ozolas tada yra pareiškęs, kad "verslininko Lino Kojelio grupė staiga ėmėsi tam tikrų veiksmų, kuriuos mes palaikėme visiškai netinkamais... bet kokie bandymai nušalinti Adamkui ištikimus ir gerai žinomus žmones yra gana įžūlūs".
Kaip tada buvo rašyta, grupė JAV verslininko vadovaujamų asmenų kūrė "alternatyvią" Prezidentūros struktūrą. Adamkaus jie buvo paprašyti nebesirinkti jo laikinojoje rezidencijoje sostinės Z.Sierakausko gatvėje.
Patarimai Brazauskui
Kojelis yra mėginęs teikti patarimus ir Algirdui Brazauskui. Bebaigiančiam Prezidento kadenciją Brazauskui Kojelis yra pasiūlęs nelikti "tik žvejojančiu pensininku, o ir toliau aktyviai dalyvauti visuomeniniame šalies gyvenime". Tai buvo 1997-ųjų pabaiga. Verslininkas tada ketino skirti lėšų Lietuvos politikų, mokslininkų verslininkų ir kitų intelektualų susitikimams.
"Tai nebūtų kokia nors nauja politinė ar visuomeninė organizacija", - tada aiškino Kojelis po susitikimo su Brazausku, kuris žadėjo apgalvoti pasiūlymus.
Netrukus Kojelis tapo Adamkaus rinkimų štabo nariu. Per pirmuosius Prezidento rinkimus jis rėmė Stasį Lozoraitį. Netapęs Prezidentūros darbuotoju, jis sakė norįs pamėginti verslininko duonos, o po to vėl grįžti į politikos areną.
Ant elektros tilto
Keletą metų Kojelis buvo daug kartų minimas kartu su elektros perdavimo linijos į Vakarus statybos projektu. Konsorciumas "Power Bridge" ketino tapti strateginiu investuotoju, jo lyderei JAV bendrovei "Stanton Group" atstovavo Kojelis. Jis yra aiškinęs, kad kaunasi už "švarų projektą". Lietuvos Vyriausybę dėl linijos tiesimo reikalų "Stanton Group", kaip projekto organizatorė, atakavo nuo 1996 metų.
JAV konsorciumas "Power Bridge", nors ir tapęs Vyriausybės skelbto konkurso nugalėtoju, maždaug metus vilkino projektą ir žlugo. Tačiau tai neatšaldė Kojelio entuziazmo. Toliau atstovaudamas "Stanton Group" jis įtikinėjo vis naują ūkio ministrą, kad ši bendrovė pasirengusi pristatyti savo idėjas ir atvesti strateginius partnerius. Jis tikino, kad jeigu Lietuva investuos pati, energetinis tiltas taps panašus į Būtingės naftos terminalo politinį projektą.
Nemokšoms lietuviams
Kojelis yra atvirai pasakojęs, kad dažnai susitinka su įvairiomis Lietuvos bendrovėmis, kurioms reikia investicijų, produkcijos pirkėjų ar pardavėjų.
Kai elektros linijos tiesimo į Vakarus projektą ištiko nesėkmė, jam priklausanti viešųjų ryšių bendrovė "Kojelis & Company" ėmėsi teikti Lietuvos įmonėms įvaizdžio kūrimo anglų kalba paslaugą "English Style". Kojelis vardijo humoristinius pavyzdžius, kaip lietuviai, nemokėdami anglų kalbos, apsikvailina užsienyje arba ir Lietuvoje prieš užsieniečius. Antai viename mūsų pajūrio restorane Kojeliui buvo užkliuvęs valgiaraščio siūlomas "apelsinų actas" vietoj "apelsinų padažo".
Ieškodamas klientų Kojelis siūlėsi ne tik peržiūrėti valgiaraščius, bet ir rengti "atsakingų pranešimų" užsienyje kalbas.
Celiuliozės fabrikas
Dar viena su Kojelio pavarde siejama idėja - celiuliozės fabriko statyba. Ją siūlė jau minėta bendrovė "Stanton Group" kartu su bendrove "Duke Engineering &Services". Joms abiem atstovavęs Kojelis aiškino, kad šios bendrovės savo ruožtu atstovauja didelėms JAV ir Kanados įmonėms, turinčioms patirties celiuliozės gamybos versle. Jos iš dalies ir finansuotų fabriko statybą šalia Elektrėnų.
Taiklioji koja
Kojelis nevengia dalyvauti įvairiose viešose pramogose. Prieš ketvertą metų Palangos "Anapilio" muzikos klube buvo surengtas vakarėlis "Indėnų vasara", kuriame buvo diskutuota, kuo lietuviai panašūs į indėnus. Diskusijos vedėjas žurnalistas Audrius Siaurusevičius kalbindamas Kojelį, kaip buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano patarėją nacionalinių mažumų klausimais, vadino jį Taikliąja koja.
Paklaustas, ar indėnai rėmė lietuvių kovą už nepriklausomybę, jis atsakė: "Labiau rėmė čečėnus". Tą akimirką sulūžo Kojelio kėdės koja, o jis pats nuvirto ant grindų. Už tai gavęs bokalą alaus, pareiškė, kad labiausiai į indėną panašus lietuvis Nijolė Oželytė.
"Anapilyje" Kojelis lankydavosi su savo drauge Indre Biskis, su ja jis šoko ir Vienos baliuje.
Viščiukas ir frakas
Kojelis visada pasirengęs kalbėti įvairiausiais klausimais - nuo valstybinių iki kulinarinių. Jis yra pasakojęs, kad mėgsta gauti dovanų kulinarijos knygų, kad neaplenkia nė vieno restorano ar pakelės užeigos, kur gaminami lietuviški patiekalai, o pats labiausiai mėgsta gaminti viščiukus.
Pasakodamas apie savo darbą pas JAV senatorių Richardą Schwakerį jis prisiminė, kad fraką iškilmingoms progoms išsinuomodavo. Sunkiau būdavo su marškiniais, nes jo rankos esą ilgos. Vėliau fraką jis nusipirko, nes tekdavo jį vilkėti atstovaujant renginiuose Baltiesiems rūmams.
Kojelis nesivaržydamas pasakojo, kaip vieną kartą sukėlė daug juoko Čikagos lietuvių bendruomenės vakare, kur buvo įteikiamos premijos. Grįždamas iš tualeto jis išgirdo, kad yra kviečiamas į sceną. Apsidžiaugęs linksmomis ovacijomis jis iš sesers išgirdo pastabą, kad švarką susikišęs į kelnes, todėl žmonės jam ir plojo.
Parengta pagal lietuvišką spaudą
Trumpas dosje
Linas Juozas KOJELIS gimė ir užaugo Kalifornijoje, Elenos ir Juozo Kojelių šeimoje. 1976 metais jis baigė Kalifornijos universitetą, įgijo ekonomikos ir istorijos bakalauro laipsnį. 1978 metais baigė Prinstono universitetą, tapo tarptautinių santykių magistru.
Nuo jaunystės Kojelis - aktyvus JAV Respublikonų partijos narys, dalyvavo įvairių kandidatų rinkimų kampanijose. Aktyviai remdamas kandidatus į Kongresą, Senatą bei JAV prezidentus Kojelis įgijo renginių planavimo ir organizavimo, komunikacijos ir spaudos, įvaizdžio kūrimo ir politikos formavimo įgūdžių.
1979-1981 metais Kojelis dirbo JAV senatoriaus Richardo Shwakerio komandoje Vašingtone.
1981-1989 metais Kojelis dirbo JAV prezidento Ronaldo Reagano administracijoje, Europos ir NATO reikalų skyriuje Pentagone, Baltųjų rūmų ryšių su visuomene skyriuje, Valstybės departamento pabėgėlių reikalų skyriuje.
Atkūrus nepriklausomybę Kojelis atvyko į Lietuvą. 1990-1997 metais vadovavo JAV Baltijos fondui. Tai buvo pelno nesiekianti organizacija, rėmusi nevyriausybines organizacijas, savivaldybes, žiniasklaidą.
Demokratiją stiprinančioms institucijoms ir programoms remti Baltijos fondas buvo sukaupęs daugiau kaip 6 milijonus JAV dolerių. 1997 metais Kojelis Lietuvoje įsteigė konsultacinę firmą "Kojelis & Company". Ji specializavosi verslo plėtros, ryšių su valdžia ir visuomene, projektų finansavimo srityse.
