aA
Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Rinkimų į Europos Parlamentą (EP) įstatymo projektui. Remiantis šiuo įstatymo projektu, skirtingai nuo Seimo ir vietos savivaldų rinkimų, atstovus į europarlamentą galės rinkti ir jais būti išrinkti Europos Sąjungos (ES), o ne tik Latvijos, piliečiai.
Seimo, vietos savivaldų deputatai, vyriausybės nariai ir Latvijos prezidentas, išrinkti į europarlamentą, turės grąžinti įgaliojimus nepriklausomai nuo to, ar sutiks dirbti jame.

Įstatymo projektą rengusiai darbo grupei vadovavęs teisingumo ministras Aivaras Aksenokas anksčiau yra paaiškinęs, kad šia norma norima išvengti padėties, kai partiniuose sąrašuose kandidatais į Europos Parlamento deputatus bus įrašomi partijų "garvežiai" - visuomenei gerai žinomi žmonės, kurie išrinkti atsisakys europarlamento nario mandato.

Remiantis įstatymo projektu, europarlamento rinkimuose galės dalyvauti partijos ir jų susivienijimai, kurie, kaip ir Seimo rinkimuose, privalės įveikti 5 procentų barjerą. Balsavimo tvarka skirsis, nes europarlamento rinkimuose visi rinkėjai bus registruojami specialiame rinkėjų registre. Tai palengvins balsavimo paštu procedūrą ir leis atsisakyti rinkimų organizavimo Latvijos ambasadose užsienyje.

Renkant Europos Parlamentą numatomas ir išankstinis balsavimas. Pagal įstatymo projektą, jis bus rengiamas 9-ą, 8-ą ir 7-ą dieną iki oficialios rinkimų datos. Vokai ir rinkimų biuleteniai bus atplėšti tik rinkimų dieną.

Dabar įstatymo projektą turi svarstyti Seimas.

Vidaus reikalų ministerija lygiagrečiai rengia rinkėjų registro įstatymo projektą.

Rinkimai į Europos Parlamentą paskirti 2004 metų birželį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.