„(A. Valinskas) tikrai nesupranta, kad Seimo narys negali kalbėti, ką nori. Jis yra saistomas Konstitucijos ir įstatymų. Tarp konstitucinių imperatyvų, laisvės ir sąžinės turi būti išlaikyta pusiausvyra. A. Valinskas grubiausiu būdu įžeidė prezidentę –komentuodamas jos poziciją ir vėliau mėgindamas pasiteisinti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo socdemas.
Jis įregistravo rezoliucijos dėl A. Valinsko pareiškimo projektą, kuriuo siūloma Seimo vardu atsiprašyti D. Grybauskaitės už parlamentaro „išsakytas nepagarbias mintis“, kurios galėjo įžeisti šalies vadovę. Taip pat siūloma įpareigoti SEPK ištirti, ar Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininko pasisakymai žiniasklaidoje (prezidentės nuomonės pavadinimas „įžeistos bobos pozicija“) nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso.
Rezoliucijos projekte teigiama, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau Konstitucija bei parlamentaro statusas įpareigoja laikytis aukščiausių etikos, moralės ir pagarbos normų, o prezidento institutas negali būti diskredituotas vadovaujantis asmeninėmis ar politinėmis ambicijomis.
V. Andriukaitis teigė pritariantis konservatoriaus-krikdemo Evaldo Jurkevičiaus kreipimąsi į VTEK dėl minėtų A. Valinsko žodžių. Tačiau, anot socdemo, vieno parlamentaro kreipimasis „nieko neišsprendžia“, todėl esą privalo pasisakyti Seimas, kaip institucija.
Į spaudos konferenciją atėjęs Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška, buvęs TPP frakcijos narys, priminė, kad anksčiau parlamentarai taip pat yra nepagarbiai kalbėję apie šalies vadovus, tačiau šis atvejis esą kitoks. Mat A. Valinskas prisipažino, jog kalbėjo sąmoningai ir tyčia.
„Valstybės vadovo įžeidimas yra ne tik Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimas, bet rimtesnės šakos – baudžiamosios teisės reikalas“, – aiškino parlamentaras. Jo manymu, po rezoliucijos priėmimo ir SEPK išvados būtų galima pradėti apkaltą A. Valinskui.
„Gyvename laikotarpiu, kai nebaudžiamumas, bet kokie pasisakymai šalies vadovų atžvilgiu pasiekė kritinę ribą. Teisėsaugos struktūros vangiai reaguoja į tokius išpuolius. Turi atsirasti precedentai, kurie užkirstų kelią. (...) Jei kompetentingos institucijos atsakys, kad pažeidimai yra grubūs, tai reikštų šiurkštų priesaikos sulaužymą ir Konstitucijos pažeidimą, būtų galima svarstyti apkaltos galimybę“, – pritarė V. Andriukaitis.
