aA
Arūno Valinsko sukurta butaforinė Tautos prisikėlimo partija (TPP) virto lyg Trojos arkliu dabartinei valdančiajai koalicijai bei nesibaigiančiu galvos skausmu šios koalicijos ašiai – Tėvynės sąjungai (TS).
Arūnas Valinskas
Arūnas Valinskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Per Seimo rinkimus TPP ideologinis veidas tarp mūsų kairiųjų ir dešiniųjų atrodė lyg Buridano asilo tarp dviejų šieno kupetų. Netrukus ji savo veidą visai prarado, tačiau ilgainiui ėmė ryškėti A. Valinsko suburto darinio politinė paskirtis kaip valdančiąją koaliciją iš vidaus griaunančio Trojos arklio.

Sniego gniūžtė ėmė riedėti renkant A. Valinską Seimo pirmininku bei skiriant jo partijos deleguotus asmenis į ministrų postus. Seime tąkart prasidėjo neregėta klounada: TV vulgarybės pataikūnas pramogininkas tapo naujosios valdžios pretendentu į Seimo pirmininko poziciją.

TS konservatoriai buvo priversti, rinkdami Seimo pirmininką, balsuoti už žmogų, kuris savo ankstesne veikla ant konservatizmo vertybių, švelniai tariant, nusičiurškė. Ne vieną TS atstovą Seime šis priverstinis vertybių aukojimas politinei konjunktūrai natūraliai papiktino.

Tad nenuostabu, jog konservatorių balsavimas už A. Valinską, anot kai kurių kolegų Seime bei žiniasklaidos pranešimų, buvo TS frakcijos vadovybės neleistinai prižiūrimas. Vaikams vaikų darželyje prieš pietus sakoma: „Parodykite, vaikučiai, savo rankutes, ar švarios“. Spėkime, kas buvo paprašyta parodyti balsavusių už A. Valinską? Ne, ne delniukus. Greičiau balsavimo biuletenius.

Vėliau A. Valinskas ėmė stumti į ministrus gera reputacija anaiptol nepasižymėjusį savo bičiulį Arūną Burkšą. Po ilgų stumdymųsi ši afera neišdegė, bet Aplinkos ministerijos vadovu vis tiek tapo itin prieštaringai vertinama A. Valinsko parinkta personalija.

Šis Trojos arklio – A. Valinsko berniukų ir mergaičių įsibėgėjimas padarė nemenką žalą pagrindinei valdančiajai partijai – TS, nes gerokai supriešino jos atstovus Seime ir išpurvino jos mundurą. Tapo aišku, kad skaidrumo ir moralės kartelė saviems koalicijos bendražygiams šią kadenciją yra nuleista gan žemai.

Kitas griovimo žingsnis buvo TPP frakcijos Seime skaidymas bei žūtbūtinis A. Valinsko priešinimasis bet kokioms kompromiso su buvusiais bendražygiais paieškoms. Paprastai tariant, silpnindamas valdančiąją koaliciją, TPP vadovas tiesiog ėmė ir išspyrė iš jos du trečdalius nuosavos partijos bendražygių. Taip išspyrė, kad anie nebegrįžtų.

Iš Seimo vicepirmininkų į ministrus pasitraukus liberalcentristui Raimondui Šukiui, atsirado nauja proga pakiršinti jau apsilpusios, ties mažumos vyriausybės riba balansuojančius koalicijos partnerius. Valdantieji sutarė, kad atsilaisvinęs viceministro postas turėtų atitekti liberalcentristui Jonui Liesiui. A. Valinskas šiame poste labiau norėjo savo žmonos. Na, bet tai smulkmena – juk daug kas labiau norėtų savo žmonos nei J. Liesio.

Tačiau už J. Liesį tąkart nubalsuota nebuvo: pritrūko balsų. Įdomu tai, kad penki sugadinti biuleteniai, kaip kalbama, buvo vienodai pažymėti. Panašu, kad kažkurios nedidelės valdančiosios frakcijos nariai nusprendė pademonstruoti savo raumenis ir koalicijos silpnumą. Liberalcentristai vargu ar būtų balsavę prieš saviškį. Taigi...

Dar vienas valdančiosios koalicijos ardymo bei diskreditavimo žingsnis – staigus kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio atšaukimas ir praėjusią savaitę surengtas cirkas aplink naujo kandidato į šį postą skyrimą.

Puikiai žinodamas, kad bet koks staigus judesys, politinis klibinimas suduoda smūgį ant drebančių kojų ir taip jau stovinčiai bei mažuma pamažu tampančiai Seimo daugumai, A. Valinskas ryžosi dar labiau „įsiūbuoti laivelį“. Ir ne bet kaip įsiūbuoti, ne tik ministrą atšaukti, bet dar ir pasiūlyti į laisvą ministro kėdę politiškai atgrasų save.

Maža to, piršdamasis į ministrus, jis dar ir palaidė liežuvį patvorių stiliumi, pavadinęs prezidentės nuomonę „įžeistos bobos pozicija“. Praėjusį savaitgalį per spaudos konferenciją A. Valinskas išaiškino savo posakiu norėjęs „parodyti valstybės situaciją“ – esą „einama autoritarinio režimo link“.

Taigi esant nestabiliai, normalaus palaikymo Seime stokojančiai Vyriausybei, kurią vis dėlto remia prezidentė Dalia Grybauskaitė, A. Valinskas smogė kaip tik prezidentei. Jei jam rūpėtų valdančiosios koalicijos išlikimas, jis juk galėtų tą savo neigiamą nuomonę apie D. Grybauskaitę pasilaikyti sau. Nepanašu, kad A. Valinskui rūpėtų apsaugoti šios trapios koalicijos gyvastį, kuriai dabar yra itin svarbūs geri santykiai su Daukanto aikšte.

Savo ruožtu sudėjus į viena ir pastarųjų dienų A. Valinsko išpuolį prieš prezidentę, ir kitus jo veiksmus nuo pat TPP įsiveržimo į dabartinės valdžios gretas, yra pagrindo daryti prielaidą, kad A. Valinsko būrys tose gretose mėgino nušauti iškart du zuikius. Viena vertus, pasimėgauti valdžios teikiamais malonumais; kita vertus, būti koalicijoje kaip Trojos arklys, kuris ją galiausiai privalo sugriauti.

Jei ši prielaida teisinga, tuomet kyla klausimas: kam iš to nauda? Juk A. Valinsko veiksmai valdžioje žaibiškai nugramzdino jį ir jo partiją į patį reitingų dugną. Gal jam nusispjauti ne tik į dabartinę valdančiąją koaliciją, bet ir į nuosavą politinį kūrinį?

Prieš praėjusius Seimo rinkimus valdžioje tada buvę socialdemokratai ir jų satelitai vylėsi, kad A. Valinsko partija padės atimti balsų iš Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho partijų. Tokią viltį galėjo kurstyti susitarimu pagrįstas žinojimas, kad valinskininkai – ne socialdemokratų priešai, o būsimi sąjungininkai. Tačiau galimas scenarijus neišdegė, ir TPP kaip tik atėmė daugiausiai balsų iš pačių socialdemokratų bei jų bendražygių.

Matyt, po rinkimų scenarijų teko pakoreguoti. Ir štai A. Valinsko būrys Seime susideda ne su socdemais, o su konservatoriais. Ir ima elgtis iš pirmo žvilgsnio stačiai pamišėliškai, skandindamas nuosavus reitingus, drebindamas koalicijos pamatus ir žlugdydamas valdančiųjų autoritetą.

Tačiau reitingų lentelėje per pusantrų metų įvyksta ir kitų nemenkų pokyčių – ne tik A. Valinsko prisikėlėjų smukimas. Socialdemokratai iškopia į pirmą vietą, o TS, kaip liudija pastaroji „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, smunka taip žemai, kad jau artėja prie 5 proc. patekimo į Seimą ribos.

Žinoma, negalime teigti, jos šitai pirmiausia lėmė A. Valinsko prisikėlėjų klounada. Tačiau TPP reiškinys tikrai gali būti vienas svarbių veiksnių, kurie lems arba esamos koalicijos subyrėjimą (ir galbūt – priešlaikinius Seimo rinkimus), arba socialdemokratų grįžimą į valdžią 2012 metais.

Autorius yra žurnalo „IQ. The Economist“ vyr. redaktorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.