"Kitąmet gerokai padidėja atliekų perdirbimo užduotys, todėl ir gyventojai turėtų pajusti skirtumą, jog sumaišytų atliekų išvežimas kainuos daugiau nei surūšiuotų atliekų gabenimas", - prognozuoja Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.
Vilniaus savivaldybė jau yra parengusi atliekų tvarkymo planą ir šiuo metu jis baigiamas derinti.
"Gyventojams rūšiuotoms ir nerūšiuotoms atliekoms kainos turės būti skirtingos. Kuo daugiau atliekų bus įmesta į konteinerį, vežamą į sąvartyną, tuo brangiau gyventojams tai kainuos. Planuojame, kad per ateinančius metus visame mieste bus pastatyti specializuoti konteineriai, į kuriuos gyventojai galės mesti surūšiuotas atliekas", - tikina Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė.
Sostinėje, priklausomai nuo politikų sprendimo, gali keistis ne tik kainos, bet ir mokėjimo sistema. Tai reiškia, kad arba išliks šiuo metu galiojantis tarifas, kai mokesčius surenka atliekas tvarkymo įmonės, arba įsigalios savivaldybei atiteksiantis rinkliavos mokestis.
"Matyt, per artimiausią mėnesį sprendimai bus priimti. Ar kainos keisis, priklausys nuo politikų apsisprendimo - šiuo metu kaip tik svarstomi variantai, kaip paskatinti atliekų rūšiavimą", - sako Savivaldybės aplinkos poskyrio vyresnioji specialistė Danguolė Šlepikaitė.
Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro maždaug 2,5 mln. tonų nepavojingų atliekų. Apie 2 mln. tonų nepavojingų atliekų pašalinama sąvartynuose, o iki pusės milijono tonų atliekų perdirbama.
Vyriausybė siekia, kad iki 2007 metų būtų surinkta ir panaudota ne mažiau kaip 60 proc. stiklinių, ne mažiau kaip 55 proc. popierinių ir kartoninių bei iki 40 proc. metalinių pakuočių.
Iš komunalinių atliekų iki 2010 metų bus siekiama paruošti perdirbimui iki 6 proc. popieriaus bei kartono, ne mažiau kaip 3 proc. stiklo ir maždaug 2 proc. plastikų.
