"Juos gina šalies įstatymai. Butai - privati savininkų nuosavybė, be jų sutikimo niekas neturi teisės ką nors daryti privačiose valdose. Dėl tokių kaimynų kenčia visa laiptinė, o neretai ir visas namas. Mes bejėgiai", - prisipažįsta UAB "Debreceno valda" direktorė Vida Kistenienė.
Ši bėda neišprendžiama ne tik pastarosios bendrovės administruojamuose daugiabučiuose. Sąvartynais paversti butai yra visų uostamiesčio namų valdų galvos skausmas. Nepaisant to, daugiabučių namų valdos ir gyventojai nenuleidžia rankų ir su parazitais kovoja kaip kas išmano.
Puola ir valdininkus
UAB "Debreceno valda" direktorė Vida Kistenienė gyvenanti daugiabučiame name, jau eilę metų bando gražiuoju susitarti su kaimynais pensininkais, savo butą pavertusiais tarakonų veisykla.
"Tie gyviai migruoja per ventiliacijos angas, elektros šakučų lizdus. Įtariu, kad mano namus jie pasiekia iš viršutinio aukšto. Ne kartą raginau kaimynus prisijungti ir bendromis jėgomis išnaikinti tarakonus, tačiau atsakymo sulaukdavau vieno - pensininkė kaimynė parazitų nematanti, todėl ir pinigų neketinanti mėtyti", - pasakojo V. Kistenienė.
Klaipėdos savivaldybės Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus vedėja Birutė Paulaitienė taip pat gyvena dau2giabutyje, kuris kenčia nuo vienos asocialios ir netvarkingos šeimos.
"Gyventojai ryte eina į darbus, o ta šeima grįžta iš sąvartyno su pilnais maišais atliekų. Vasarą per tuos maišus nei praeisi, nei perlipsi", - teigė valdininkė.
Iki šiol nėra jokio įstatymo, kuriuo vadovaujantis būtų galima bausti apsileidėlius, dėl kurių kenčia kaimynai. Su tokių butų savininkais negali susitvarkyti ir bendrijos. Todėl gyventojams lieka vienintelė išeitis - naikinti parazitus savo butuose ir laiptinėse ypatingai efektyviomis priemonėmis, ilgam laikui atbaidančiomis namų kenkėjus.
Daugėja iškvietimų
Parazitus naikinančios firmos "Dezinfa" Klaipėdos skyriaus vadovas Andrius Česnauskas dienraščiui sakė, kad iškvietimų padaugėja vasarą ir šildymo sezono metu, nes vabzdžiai tampa aktyvesni ir dauginasi esant aukštesnei temperatūrai.
Daugiabučių gyventojus dažniausiai puola tarakonai, kiek rečiau - faraoninės skruzdėlės ir pelės.
A. Česnauskas sakė pastebėjęs, kad daugiabučių gyventojams retai kada pavyksta vieningai susitarti dėl parazitų naikinimo. Beveik visuomet laiptinėje yra žmonių, nenorinčių prisijungti prie bendro reikalo. Už paslaugas nesutinka mokėti pensininkai ir šiukšlynais butus pavertę asocialūs asmenys.
"Tarakonus būtina naikinti kompleksiškai. Priešingu atveju mūsų darbas neefektyvus. Jeigu firmos darbuotojų neįsileidžia tie, kurių namuose ištisi tarakonų veislynai, tuomet po kurio laiko, jie vistiek išplis visame name. Šiluma ir drėgmė - būtinos sąlygos tarakonams veistis. Įsivaizduokite, kas vyksta butuose, kur per šiukšles perbristi neįmanoma", - kalbėjo A. Česnauskas.
Tačiau pašnekovas patikino, kad išeitį galima surasti. Tik ji kainuos kur kas brangiau nei purškikliai prieš tarkonus, kurių galima įsigyti kiekviename prekybos centre.
Garantuoja kokybę
Šiuo metu Klaipėdoje dirba kelios firmos, užsiimančios namų kenkėjų naikinimu. Visos jos naudoja efektyvias ir naujas technologijas, ilgam atbaidančias parazitus ir nesukeliančias alerginių reakcijų.
Pasak A. Česnausko, kovoti su tarakonais ir kitais gyviais galima ir prekybos centruose parduodamais purškiklias ar milteliais, tačiau kai kurios priemonės, turinčios specifinį kvapą, erzina uoslę, be to šios priemonės yra efektyvios trumpą laiką.
Parazitus naikinančių firmų paslaugos - ne pačios pigiausios. Vieno iškvietimo kaina butui siekia nuo 60 iki 120 lt. Jeigu firmą išsikvietė visa laiptinė ar namas, tuomet taikoma nuolaida. Be to, gyventojams siūlomas platus paslaugų spektras, butų savininkai patys gali išsirinkti priemones ir kenkėjų naikinimo būdą.
A. Česnausko vadovaujamos UAB "Dezinfa" Klaipėdos filialas veikia jau šešerius metus. Per šį laiką klientų ratas nei padidėjo, nei sumažėjo.
"Geriausia reklama - atlikto darbo kokybė. Pastebėjome, kad klaipėdiečiai apie teikiamas paslaugas sužino iš tų, kurie jas jau išbandė. Naujos parazitų naikinimo technologijos nuo rūpesčių gyventojus išvaduoja ilgam laikui. Yra priemonių, kurių kvapo žmogus neužuodžia, o kenkėjai tuos namus lenkia iš tolo", - tikino pašnekovas.
Klaipėdoje "Dezinfos" paslaugomis naudojasi ne tik atskirų butų ar laiptinių gyventojai. Jau kurį laiką su bendrove bendradarbiauja namų valdos ir bendrijos. Kenkėjų naikintojų prašoma prižiūrėti daugiabučių laiptinėse esančius šiukšliavamzdžius, kurie vis dar eksploatuojami kai kuriuose namuose.
Atsisakė komfortiškos paslaugos
Iš šiukšliavamzdžių nuolat sklindanti smarvė, jais į butus patenkantys tarakonai bei vamzdžiuose besikaupiančios pavojingos bakterijos klaipėdiečiams jau daugelį metų kėlė rūpestį.
Prieš gerus metus uostamiesčio Savivaldybės Miesto ūkio komitete pradėtas svarstyti klausimas, kurio sprendimas palengvino klaipėdiečių kovą su tarakonais.
Į Klaipėdos valdininkų rankas pateko UAB "Freiga" teikiamų paslaugų dokumenai. Ši bendrovė klaipėdiečiams pasiūlė išspręsti daugiabučių šiukšlių šalintuvų (šiukšliavamzdžių), keliamas problemas.
Daugiabučių gyventojams buvo pasiūlytos dvi paslaugos - atsisakyti šiukšlių šalintuvų ir juos užaklinti arba bendradarbiauti su "Freiga", kurios darbuotojai kartą per metus specialiomis priemonėmis įsipareigoja išvalyti vamzdžius ir juos nukenksminti taip, kad nesiveistų pavojingos sveikatai bakterijos ir nesidaugintų kenkėjai
Šiukšliavamzdžių atsisakė 153 Savivaldybės administruojami daugiabučiai. Beveik tiek pat nusprendė bendradarbiauti su "Freiga".
UAB "Debreceno valda" buvo pirmoji pasirašiusi sutartį su vilniečių firma. Pasak valdos direktorės Vidos Kistenienės, bendradarbiavimo rezultatais gyventojai liko patenkinti.
Kėlė pavojų
V. Kistenienės teigimu, "Debreceno valdai" šiukšlių šalintuvų keliamos problemos buvo itin aktualios, nes jos administruojamuose daugiabučiuose namų su tokiais vamzdžiais buvo ypač daug.
"Visuomenės sveikatos centras nuolat tikrindavo šiukšlių vamzdžius. Laboratorinių tyrimų rezultatai rodė, kad vamzdžiuose veisiasi bakterijos, galinčios sukelti rimtas ligas. Ko gero, tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nusprendėme skelbti konkursą firmoms, užsiimančioms parazitų naikinimu", - sakė V. Kistenienė.
Konkursą laimėjusi firma reguliariai valo ir dezinfekuoja eksploatuojamus šiukšliavamzdžius, rūsius ir laiptines. Apmokėjimas už šią paslaugą įskaičiuojamas gyventojams į komunalinių patarnavimų mokesčius.
Net užaklinus šiukšlių šalintuvus ir pradėjus juos dezinfekuoti naujais efektyviais būdais, nuo tarakonų invazijų nepavyksta išsivaduoti, tačiau Visuomenės sveikatos centro atliekami tyrimai jau negrąsina užkrečiamų ligų protrūkiais.
Rado karvių galvas
V.Kistenienės teigimu, tarakonai ir kiti parazitai dažniausiai veisiasi tuose namuose, kurių gyventojai nesirūpina bendrąja tvarka.
"Buvo tokių atvejų kuomet šiukšliavamzdžiuose radome dvi jau pašvinkusiais karvių galvas. Kai kurie gyventojai įsigudrina į vamdžius išpilti sugedusias sriubas ir kitus produktus net nesivargindami jų išmesti į šiukšlių maišus", - teigė namų valdos direktorė.
Su tarakonais Klaipėdos namų valdos ir bendrijos kovoja įvairiais būdais - renka pinigus dezinfekcijos priemonėms, kreipiasi pagalbos į kenkėjų naikinimo firmas, naikina parazitus patys.
UAB "Ąžuolyno valda" direktoriaus pavaduotojas Leonardas Rimkus sakė, kad bendrovės administracija ieško būdų, kaip pagelbėti neišgalintiems už dezinfekciją ir kitas paslaugas susimokėti pensisninkams.
"Prašome kaimynų arba tų žmonių giminaičių, kad šie paaukotų kelis litus, nes tarakonus būtina naikinti kompleksiškai. Tačiau yra tokių gyventojų, kurie ignoruoja mūsų prašymus, jie mano, kad tarakonų naikinimas - nedidelė problema", - sako L. Rimkus.
Medikų teigimu, duomenų apie tai, kad tarakonai platina žmonių ligas yra nedaug, tačiau nustatyta, kad šie kenkėjai sukelia alergiją, gali pernešti choleros, salmoneliozės ir tuberkuliozės sukėlėjus.
