aA
Sekmadienį Vokietijoje minima viena skausmingiausių šalies istorijoje datų - 1938 metais nacių surengti žydų pogromai, vėliau pradėti vadinti Krištoline naktimi (Kristallnacht), tačiau drauge prisimenama ir viena džiaugsmingiausių istorinių akimirkų - Berlyno sienos griūtis 1989 metais.
Žydai
Žydai
Paminėti 65-ąsias Krištolinės nakties metines Vokietijos lyderiai susirinko Miunchene, toje vietoje, kur statomas Žydų centras.

Ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Johannesas Rau (Johanesas Rau) padėjo kertinį pastato akmenį. Renginio saugumas itin sustiprintas, nes rugsėjį buvo sulaikyta neonacių grupuotė, planavusi lapkričio 9 dieną surengti išpuolius naujajame žydų centre ir sinagogoje.

"Prieš 65 metus Vokietijos žydų bendruomenė prarado savo veidą, - kalbėjo Bavarijos žydų bendruomenės vadovė Charlotte Knobloch (Šarlotė Knobloch), vaikystėje tapusi Krištolinės nakties liudininke. - Ašaros, kurias tuomet pradėjau lieti, būdama vaikas, niekuomet neišdžiūvo".

"Negalima leisti, kad dar sykį pasikartotų Reicho pogromo nakties siaubas, - sakė prezidentas J.Rau. - Nėra kitos tokios dienos, kuri taip sunkiai gultų ant vokiečių pečių, kaip lapkričio 9-oji".

1938 metų lapkričio 9 dieną nacių minios visoje Vokietijoje padegė 190 sinagogų ir apiplėšė 7 500 žydų įmonių, nužudė 91 žydą, o apie 20 tūkst. šios tautybės žmonių suvarė į koncentracijos stovyklas. Adolfo Hitlerio įsakymu surengtos Krištolinės nakties žudynės davė pradžią holokaustui, per kurį žuvo šeši milijonai žydų.

Tačiau tuo pat metu šalyje švenčiamos ir keturioliktosios Berlyno sienos griūties metinės. Tą dieną džiaugsmo ašaromis paplūdę Rytų Vokietijos gyventojai klupdami per sienos nuolaužas leidosi Vakarų Berlyno link, kur drauge su Vakarų vokiečiais visą naktį šventė ir šoko ant kadaise valstybes skyrusios užtvaros. Po metų abi Vokietijos susivienijo.

Dvigubą minėjimą temdo vis stiprėjantis ginčas dėl pastabų, kurias parlamente neseniai išsakė konservatyvieji krikščionys demokratai, iš partijos vadovų už tai sulaukę priekaištų.

Vidaus reikalų ministras Otto Schily (Otas Šilis) paragino Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) vadovę Angelą Merkel pašalinti iš parlamento dešiniųjų pažiūrų parlamentarą Martiną Hohmanną (Martiną Homaną), kuris praėjusį mėnesį pareiškė, kad žydai yra "nusikaltėlių" padermė.

Kitas parlamento narys Henry Nitzsche (Henris Nyčė) šeštadienį atsiprašė už nepagarbias kalbas apie turkus. Jis buvo pareiškęs, kad Vokietijoje gyvenantys turkai greičiau leis nupūti rankoms, negu atiduos savo balsą už KDS.

Prieš kurį laiką Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba pranešė, kad 2002 metais šalyje veikė 10 700 kraštutinių dešiniųjų ekstremistų, pasirengusių griebtis prievartos - tai trečdaliu daugiau nei 1998 metais. 2001 metais kraštutiniai dešinieji įvykdė 709 nusikaltimus, o per šiuos metus jų skaičius išaugo iki 772.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.