aA
Po keturiasdešimties metų Lietuvoje beveik nebus kam mokėti pensijų, nes gyventojų skaičius sieks tik 2,5 mln. žmonių, o iš jų senatvės pensijos amžiaus bus sulaukę apie 817 tūkst. gyventojų. Tokias prognozes, remdamasis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pateikia liberalcentristas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Melianas.
2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų pensininkų – daugiau nei 800 tūkst.
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Pasak politiko, dėl blogėjančių demografinių tendencijų šiuo metu egzistuojanti solidari socialinio draudimo sistema paprasčiausiai nebeveiks, todėl gyventojai turėtų patys savarankiškai kaupti lėšas senatvei.

A. Melianas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) parengtą „Sodros“ ir pensijų sistemos pertvarkos projektą, kuriuo siūloma ateityje skatinti gyventojus kaupti lėšas trečios pakopos fonduose, o esamos sistemos išmokas stipriau susieti su sumokamų įmokų dydžiu.

„Noriu priminti, kad kai Otto von Bismarcko laikais Vokietija pirmoji įdiegė solidarumo sistemą, prieš beveik porą šimtų metų, tai tais laikais 6 dirbantieji tekdavo vienam pensinio amžiaus žmogui. Šiandien Lietuvoje 1,6 dirbančiojo išlaiko 1 pensininką, o po maždaug dešimt metų 1 dirbantysis išlaikys 1 pensininką“, - tendencijas aiškino parlamentaras.

„Senyvo amžiaus žmonių daugėja ir dirbantieji negali atlaikyti tos socialinės naštos“, - pridūrė politikas.

DELFI primena, kad pagal „Eurostat“ prognozes Lietuvoje 2060 m. gyvens 2,5 mln. gyventojų: iš kurių darbingo amžiaus žmonių sumažės nuo 58,6 proc. iki 41,4 proc., o senukų skaičius išaugs nuo 16 proc. iki 32,7 proc.

Pensijas ir pašalpas siūlo susieti su vidutinėmis pajamomis

Savo parengtoje koncepcijoje, kuri nebuvo derinta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupės veikla, liberalcentristai siūlo pensijas ir visas kitas išmokas susieti su praėjusio ketvirčio vidutiniu draudžiamųjų pajamų dydžiu. Toks siūlymas leistų mažinti pensijas ir socialines išmokas nepriiminėjant įstatymų – tiesiog smukus BVP, mažėtų ir vidutinės draudžiamosios pajamos, o tai iškart atsilieptų pensijoms, bedarbio pašalpoms ar motinystės išmokoms.

Pasak parlamentaro, vaikų auginimas ir neįgalių šeimos narių globa turėtų būti įskaitoma į stažą senatvės pensijai gauti, o įmokos „Sodrai“ turėtų būti mokamos iš valstybės biudžeto. Maža to, liberalcentristų nuomone, vaikus auginančios mamos turėtų turėti galimybę dirbti antraisiais savo atžalos auginimo metais ir gauti 50 proc. buvusio savo darbo užmokesčio.

A. Melianas taip pat sako, kad valstybės biudžeto lėšomis „Sodrai“ turėtų būti kompensuojami ir atskaitymai į privačius pensijų fondus. „Sodra“ esą taip pat neturėtų mokėti įvairių išmokų už nuopelnus. Pastarajam siūlymui pritarta ministerijos darbo grupės koncepcijoje.

Antruoju etapu LiCS atstovas siūlo nustatyti „Sodrai“ pareigą 1 proc. savo pajamų pervesti į stabilizacinį rezervą, praėjus sunkmečiui ilginti pensinį amžių, nedraudimines socialines išmokas užkrauti ant savivaldybių pečių bei įtvirtinti ekonomisto Raimondo Kuodžio idėją dėl asmeninių sąskaitų modelio.

DELFI primena, kad ekonomistas socialiniame draudime siūlo įvesti asmeninių sąskaitų sistemą, kurioje būtų matyti, kiek konkretus žmogus per visą gyvenimą sumokėjo įmokų ir nuo to priklausytų jo pensijos dydis.

Šiuo metu Vyriausybėje ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje svarstoma, kaip reformuoti socialinio draudimo sistemą, ministerijos suburta darbo grupė yra paruošusi „Sodros“ pertvarkos koncepciją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.