Bijoma, kad sumenkus pajamoms ir išplitus nedarbui padaugės prekybos žmonėmis atvejų. Įsisiautėjus krizei plėtėsi šešėlinė ekonomika, padaugėjo nelegalių imigrantų ir net 37 kartus padaugėjo nusikaltimų virtualioje erdvėje.
Lyginant su 2008 m., nusikalstamų veikų kreivė šoko į viršų, tačiau nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, plėšimų ir viešosios tvarkos pažeidimų buvo užregistruota mažiausiai per penkmetį. Tokie skaičiai nurodyti Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitos, kurią šią savaitę numatoma pateikti Seimui, skyriuje, kuriame kalbama apie nacionalinio saugumo rizikos veiksnius.
Beje, pernai gegužę tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, Seime pristatydamas Generalinės prokuratūros 2008 m. veiklos ataskaitą, įspėjo, kad per krizę Lietuvoje gali padaugėti tam tikrų nusikaltimų. Pareigūnai minėjo turtinius ir smurtinius nusikaltimus, įmonių tyčinius bankrotus, draudimo apgavystes, nusikaltimus finansams, turto prievartavimą, prekybą draudžiamomis prekėmis, kontrabandą, skolų prievartavimą, prostitucijos ir nelegalaus lošimo verslo atvejus, žmonių grobimus ir kitų mūsų šaliai nebūdingus nusikaltimus.
Krizė pradėjo auginti šešėlinę ekonomiką
Kaip pažymėta dokumentre, nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, plėšimų ir viešosios tvarkos pažeidimų 2009 m. buvo užregistruota mažiausiai nuo 2004-ųjų. Bendras nusikalstamų veikų skaičius išaugo 6,6 proc., tačiau esą neviršijo 2004 m. ir 2005 m. lygio.
Statistika rodo, kad per krizę ypač pagausėjo tam tikrų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų: turto iššvaistymo – daugiau kaip 2 kartus, sukčiavimo – 48,6 proc., turto pasisavinimo atvejų – 9,3 proc., vagysčių iš parduotuvių ir kitų prekybos vietų – 7,5 proc. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar realizavimo atvejų pagausėjo 77,4 proc., neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo – 86,5 proc. Bendras vagysčių skaičius padidėjo 3 proc.
Iš viso buvo užregistruotos 2 189 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Tai buvo 19,2 proc. daugiau nei 2008 m.
Sunkmečiu atsirado nemenkos prielaidos augti oficialiai neapskaitytai ekonomikai. Per metus nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai padaugėjo 60,9 proc., iš jų kontrabandos atvejų – 27,8 proc. daugiau. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo 23,2 proc. daugiau tyrimų.
Nesumažėjo sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo srityje mastas, o mokesčių grobstymo mechanizmai tapo įvairesni ir sudėtingesni. Be to, ėmė didėti nusikalstamų grupuočių ekonominis potencialas (buvo užfiksuoti fiktyvių ir pelno nesiekiančių įmonių steigimo ir (ar) panaudojimo siekiant nuslėpti mokesčius ar legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą atvejai; išaugo nelegalios bankininkystės veiklos mastas).
Tuo pačiu metu augo šešėlinis verslas, susijęs su lietuviškos produkcijos eksportu į Rytus. Kovojant su šešėline ekonomika buvo identifikuotos šešėlinio verslo schemos, kurios esą padeda organizuoti tam tikros produkcijos eksportą į Rusiją. Padidinus tabako, jo gaminių ir alkoholio akcizus, sustiprėjo paskatos užsiimti šių produktų kontrabanda kaimyninių šalių. Į šią neteisėtą veiklą vis daugiau ir plačiau įtraukiami pasienio rajonų nepilnamečiai ir jaunimas.
Pernai liko aktuali prekybos žmonėmis problema. Ataskaitos rengėjai spėja, kad su prekyba žmonėmis susijusių nusikalstamų veikų gali gausėti, nes didėjant nedarbui, mažėjant pajamoms vis daugiau jaunų žmonių gali rinktis prostituciją kaip pragyvenimo šaltinį ir tapti prekybos žmonėmis aukomis. Gali gausėti ir išnaudojimo, susijusio su priverstiniu darbu, atvejų.
Ateityje nelegalia ar nusikalstama veikla užsiimančių grupių skaičius gali didėti, nes asmenys, ekonomikos augimo metu veikę nekilnojamojo turto ir statybų versle, dabar yra priversti ieškoti naujų galimybių. Krizės sąlygomis finansinės (nusikalstamos) grupuotės iš užsienio taip pat ieško galimybių legalizuoti Lietuvoje lėšas, pavyzdžiui, įsigydamos nuvertėjusių įmonių akcijų.
Protesto akcijos virto pilietinėmis iniciatyvomis
Blogėjanti ekonominė ir socialinė situacija, didėjantis nedarbas, netolygi regionų plėtra pernai didino Lietuvos visuomenės socialinę diferenciaciją, kėlė socialinę įtampą. Socialinis nesaugumas tapo žmonių suaktyvėjimo, grindžiamo ekonominiais motyvais, priežastimi ir išraiška. Ataskaitoje pažymėta, kad pirmą pusmetį vyravo protesto akcijos, o antrą buvo pradėtos kelti ir tam tikros politinės iniciatyvos (pirmiausia – referendumų).
Pernai nepavyko panaikinti bendruomeniškumo kliūčių – politinio pasyvumo, socialinės atskirties, kai kurių tautinių mažumų izoliavimosi. Tautinių bendruomenių politinė ir socialinė integracija tebėra nepakankama. Neišvengta nacionalistinio pobūdžio apraiškų, įskaitant antisemitizmą.
„Asmens ir turto nesaugumas, didėjantis nusikalstamumas, neišaiškinti ir teisingumo nesulaukiantys nusikaltimai 2009 m. stiprino visuomenės socialinį nesaugumą, didino nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą šalies teisėsaugos ir teisingumą vykdančiomis institucijomis“, – pažymėta dokumente.
Sugriežtėjusi atsakomybė už neapykantos kurstymą, ypač dėl komentarų internete, ir šio proceso viešinimas esą padėjo sumažinti neapykantos kurstymo atvejų. Tačiau Lietuvai vis labiau įsiliejant į tarptautinę bendruomenę, didėjant imigracijos srautams, ateityje, manoma, gali pagausėti nusikaltimų tautiniu, religiniu ar rasiniu pagrindu.
Pernai buvo sulaikyta 78 proc. daugiau nelegalių migrantų, kirtusių valstybės sieną, negu ankstesniais metais. Prognozuojama, kad ir toliau daugės trečiųjų šalių piliečių, mėginančių neteisėtai patekti į Lietuvą, siekdami dėl tolesnio laisvo judėjimo Šengeno erdve į kitas ES valstybes.
Bijo nusikaltimų elektroninėje erdvėje antplūdžio
Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio CERT (Computer Emergency Response Team) veiklą, pernai tyrė 12 588 incidentus elektroninėje erdvėje, apie kuriuos pranešė užsienio CERT tarnybos, Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir vartotojai. Užpernai buvo atlikti tik 343 tyrimai.
Nors daugelis incidentų buvo susiję su kenkėjiška programine įranga, aptikta pažeistuose kompiuteriuose, fiksuojami ir padažnėję informacinių sistemų užvaldymo atvejai – neteisėti prisijungimai prie interneto svetainių ar duomenų serverių. Buvo gauta 180 pranešimų apie incidentus – 200 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Buvo tirti 42 pranešimai apie paskirstytas elektroninės paslaugos trikdymo atakas naudojant botnet tinklus prieš Lietuvos interneto sistemas (šiuo atveju pasitelkus kenkėjišką programinę įrangą, valdomų kompiuterių tinklas dažnai naudojamas kaip priemonė kitoms saugumo atakoms vykdyti). Tai yra 163 proc. daugiau nei 2008-aisiais.
Incidentų Lietuvoje daugėja, o valstybės ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra (informacinės sistemos, e-valdžios paslaugos, bankų, energetikos bendrovių ir kitų didelių ūkio subjektų informacinės sistemos ar pati elektroninių ryšių infrastruktūra) gali tapti taikiniu, įspėjama ataskaitoje. 2009 m. buvo pradėta rengti nacionalinė kibernetinio saugumo užtikrinimo programa, ją patvirtinti planuojama šiemet.
