aA
Svarbiausias Lietuvos pasiekimas per dvidešimt nepriklausomybės metų – nuobodus gyvenimas, svarbiausias pralaimėjimas – didžiulės lietuvių emigrantų kolonijos Londone bei kitur. Tokią nuomonę apie per du dešimtmečius pasiektus Lietuvos laimėjimus ir pralaimėjimus išsakė britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistas ir knygos „Naujas šaltasis karas" autorius Edwardas Lucasas, ketvirtadienį kalbėjęs Britanijos prekybos rūmų susitikime.
Edwardas Lucas
Edwardas Lucas
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

„Aš manau, kad gyvenimo normalizavimasis, kai gali gyventi normalų ir prognozuojamą gyvenimą, kai nereikia jaudintis dėl politinių įvykių, yra pats didžiausias laimėjimas. Nes nuobodūs dalykai nėra įdomūs, tačiau iš tiesų gyvenimo nuobodybė Lietuvoje yra vienas svarbiausių pasiekimų“, - sakė E. Lucasas, drauge prisiminęs, kad, pavyzdžiui, 1990 m. Lietuvoje buvo tik viena ne per Maskvą nutiesta telefono linija, iš Vilniaus buvo retkarčiais galima nuskristi tik į Berlyną, o užsienio šalių diplomatai manė, jog investuoti į mūsų šalį gali tik ne itin dorų ketinimų turintys verslininkai.

„Kai aš dabar savo redaktoriui pasakau, jog keletui dienų važiuoju į Lietuvą, jis manęs klausia: „Ko į tą Lietuvą, nieko ten nevyksta?“. Tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu. Jei nori įvykių, važiuok į Moldovą, ten vyksta blogi dalykai“, - juokavo žurnalistas.

Pasak jo, per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje įvyko labai daug gerų dalykų, išvengta kai kurių blogybių, bet vis tik dar yra ko siekti. E. Lucaso nuomone, blogiausia yra tai, kad Londone atėjęs į kavinę jis gali susikalbėti lietuviškai.

„Aš manau, kad blogiausias iš blogų dalykų, nutikęs Lietuvai, tai yra faktas, kad man taip lengva kalbėti lietuviškai Londone. Aš, žinoma, praktikuojuosi, bet tai labai blogai“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo britų žurnalistas.

Jis pasakoja, kad kavinėse ar parduotuvėse Londone dirbantys jauni ir veiklūs lietuviai bei kitų šalių emigrantai aiškiai sako neketiną grįžti į savo šalį. Pasak E. Lucaso, labai abejotina, kad žmonės balsuoja kojomis tik dėl žemo pragyvenimo lygio ar prastų viešųjų paslaugų. Britų žurnalisto nuomone, tokią žmonių nuostatą veikiausiai lemia optimizmo bei tikėjimo, kad ši šalis eis pirmyn, stoka.

„Kas yra su gyvenimu čia, kad priverčia žmones išvykti? Ar tai tik žemas pragyvenimo lygis? Aš taip nemanau. Ar tai tik blogų viešųjų paslaugų pasekmė? Aš taip nemanau. Ar tai dėl jausmo, kad savanaudiški, kartais korumpuoti ir nemandagūs biurokratai žemina žmonių orumą? Tai įmanoma. Didžiąja dalimi tai optimizmo trūkumas, trūkumas to tikėjimo, jog šita šalis eina pirmyn“, - svarstė E. Lucasas.

Jo teigimu, 1990 m. pragyvenimo lygmuo ir viešosios paslaugos buvo siaubingi, tačiau tuomet žmonės tikėjo, jog bus einama į priekį. Tuo tarpu dabar šis tikėjimas išnyko, nors Lietuva kaip valstybė šiuo metu yra saugiausia nuo pat XIV a., nes yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.