aA
Kaip LŽ pasakojo Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) Narkotikų verslo tyrimų skyriaus komisaras Klaidas Kuchalskis, dozė heroino kainuoja 30 Lt. "Savaitgalį nuėjus į kavinę žmonės paprastai išleidžia daugiau", - šyptelėjo jis.

ONTT pareigūnai turi užfiksavę atvejų, kai narkotikai buvo platinami prie mokyklų. "Pasirenkami mokiniai, pradžiai jiems pasiūloma narkotikų, paskui bandoma įtraukti į prekybos tinklą", - pasakojo K.Kuchalskis. - Dažnai nepilnamečiai seka mada. Jeigu jaunuolio draugai yra bandę narkotikų, prestižo reikalas nuo jų neatsilikti. Draugams pasiūlius paprastai neatsisakoma. Nuo tokių draugų reikėtų bėgti kuo toliau".

1999 m. nusikaltimų, susijusių su narkotikais, buvo užregistruota 5 kartus daugiau nei 1994 m. Nors Lietuvoje yra užregistruota apie 3 tūkst. narkomanų, realiai sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų žmonių vartoja narkotikus. Ypač jeigu priskaičiuotume tuos, kurie, kaip jiems atrodo, nekaltai pasilinksmina savaitgaliais, parūkydami "žolės", pabandydami amfetamino, "Ecstasy" ar kitokių narkotikų. "Tarptautinė praktika rodo, kad oficialių narkomanų skaičių reikėtų dauginti iš 10, - sakė K.Kuchalskis. - Tad galima manyti, kad Lietuvoje yra apie 30 tūkst. narkomanų, neskaičiuojant tų, kurie narkotikus vartoja tik savaitgaliais". 1998-1999 m. buvo apklausti Lietuvos moksleiviai, iš kurių 23 proc. nurodė, jog jiems buvo siūloma nelegalių narkotikų. Viena 16 ir 17 metų moksleivių motina LŽ pasakojo buvusi šokiruota vaikų atviravimo. "Jeigu mums būtų buvę įdomu, narkotikų būtume gavę nemokamai, prisipažino moksleiviai. - Nes mums juos siūlė tiesiog mokyklos koridoriuje".

Nuo Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės įkūrimo 1991 m. ūmių apsinuodijimų skyriuje buvo gydyta 3,5 tūkst. narkomanų. "Deja, visiškai išsigydyti pavyko tik pavieniams asmenims", - sakė šio skyriaus vedėjas, Toksikologijos centro direktorius Raimundas Purvaneckas. Į jo rankas pakliūva perdozavę, opiatais apsinuodiję jaunuoliai, kuriems reikalinga intensyvi terapija ar net reanimacinė pagalba. "Mes išgelbėjam jiems gyvybę, detoksikuojam ir vėl paleidžiam į gyvenimą", - sakė R.Purvaneckas. O būna, kad neišgelbsti? "Be abejo, - linkteli gydytojas. - Pastaruoju metu jų kartais net nespėja atvežti iki mūsų. Ypač tų, kurie vartoja aguonų ekstraktą, įsigytą čigonų tabore". Pasak toksikologo, jaunimas dažnai neapskaičiuoja dozės - įsišvirkščia per daug. Tuomet slopinamas kvėpavimo centras ir žmogus tiesiog uždūsta. Pernai Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje taip mirė 14 narkomanų. Yra jau mirusių ir šiemet.

"Pilnos diskotekos visokių narkotikų, - sakė gydytojas. - Marihuanos, LSD, "Ecstasy", amfetaminų. Žodžiu, ko tik nori".

Prie visų narkotinių medžiagų priprantama tiek fiziškai, tiek psichologiškai - tad norint pajusti tokį pat poveikį, reikia vartoti vis didesnius jo kiekius. Paliovusį vartoti narkotikus narkomaną ištinka abstinencija, arba vadinamosios lomkės. Narkotinės abstinencijos požymiai gali būti įvairūs: galvos skausmai, prakaitavimas, traukuliai, raumenų drebulys. Kartais tai baigiasi mirtimi. Tačiau, kaip LŽ pasakojo buvusi narkomanė Kristina, 3 metus vartojusi narkotikus, "lomkes" daug sunkiau iškęsti psichologiškai, nei fiziškai.

"Jaunimas, kuris blogai informuotas arba skaitė ne tą literatūrą, dažnai mano, kad ne prie visų narkotikų priprantama - galima bet kada nutraukti jų vartojimą, - tikino R.Purvaneckas. - Tai labai klaidinga nuomonė". Labiausiai paplitęs mitas, kad nepriprantama prie "žolės" ar "Ecstasy". "Pirmieji abstinencijos požymiai vartojančiam narkotikus gali pasireikšti po 1,5-2 savaičių, - sakė gydytojas. - Ir nebūtinai nuo heroino, bet net ir nuo morfijaus ar marihuanos. Netgi vadinamoji žolytė yra centrinę nervų sistemą veikianti medžiaga, sukelianti pripratimą. Žmogus, pradėjęs rūkyti marihuaną, ilgainiui prie jos pripranta. Gal ne po savaitės ar dviejų, bet anksčiau ar vėliau taip būtinai atsitiks".