Žvalgybos vadovas tai padarė pasiūlius Jonathanui Powellui (Džonatanui Pauelui), ministro pirmininko Tony Blairo (Tonio Blero) administracijos vadovui. J.Powellas nurodė, kad šį sakinį galima suprasti taip, lyg Irakas keltų grėsmę tik tada, jei būtų užpultas.
Paaiškėjus, kad J.Powellas nurodė praleisti šią frazę, iškilo naujų abejonių dėl T.Blairo administracijos kišimosi žvalgybos pareigūnams rengiant minėtą dosjė, kuris buvo paskelbtas pernai rugsėjį.
T.Blairo argumentą karui pateisinti - dėl Irako esą turimų masinio naikinimo ginklų - detaliai aiškinasi ginklų eksperto Davido Kelly (Deivido Kelio) mirties aplinkybių tyrimą atliekantys pareigūnai.
Elektroniniame laiške Jungtinio žvalgybos komiteto pirmininkui Johnui Scarlettui (Džonui Skarletui) J.Powellas pažymėjo, jog minimas sakinys "paremia argumentą, kad cheminių ir biologinių ginklų grėsmės nėra ir kad mes ją sukursime, jei juos atakuosime. Mano nuomone, jūs turėtumėte iš naujo parengti šį paragrafą".
J.Scarlettas sutiko pakeisti dosjė, nors tai turėjo būti jau paskutinis teksto variantas, parengtas publikuoti.
"Pastaba mus paragino dar kartą tai peržvelgti", - pripažino J.Scarlettas. Tačiau per kryžminę apklausą jis atmetė BBC advokato pakištą mintį, jog Dauning Stryto "įsikišimas" privertė padaryti šį pakeitimą.
"Taip buvo ne Dauning Stryto įsikišimo rezultatas. Tai buvo mano, kaip profesionalo, sprendimo rezultatas", - sakė J.Scarlettas ir pridūrė, kad pakeitimas buvo padarytas derinant jį su gauta žvalgybine informacija.
J.Scarletto parodymai turbūt nepadidins visuomenės pasitikėjimo T.Blairu Irako karo klausimu. "The Guardian" ir ICM apklausos rezultatai, kurie buvo apskelbti antradienį, rodo, kad dabar tik 38 proc. britų mano, jog sprendimas įsiveržti į Iraką buvo teisingas.
