Lenkija yra viena garsiausių dokumento kritikių, būgštaujanti, jog konstitucija sumenkins jos įtaką, numatytą ES Nicos sutartyje.
ES konstitucijos siekiama padaryti ES labiau skaidria, kai ji išsiplės kitais metais. Joje numatoma, kad ES Ministrų Taryba galės priimti sprendimus paprasta dauguma balsų valstybių, kurios atstovautų mažiausiai 60 proc. ES gyventojų.
"Mūsų pozicijos nesuartėjo tiek, kiek reikėtų. Pasakysiu labai tiesiai - Vokietija vargu, ar turi bent kiek vietos manevrams", - per spaudos konferenciją teigė Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) po susitikimo su Lenkijos premjerų Leszeku Milleriu (Lešeku Mileriu).
Su gyventojų skaičiumi siejama balsavimo sistema Lenkijai suteiktų daug mažiau įtakos nei Nicos sutartyje įtvirtinta formulė - ji Lenkijai suteikia tokį patį balsų skaičių kaip ir Vokietijai, nors joje gyvena vos ne dvigubai daugiau žmonių.
G.Schroederis pareiškė, kad Vokietija, kuri moka ES daugiau nei iš jos gauna ir kuri remia dabartinį ES konstitucijos tekstą, negali nusileisti spaudimui šalių, kurios ES mokės mažiau, nei iš jos gaus.
"Tai sukels didelių legitimumo problemų tokioms šalims kaip Vokietija, kurių įnašas į ES biudžetą yra didžiausias", - sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija Lenkijai už pozicijos pakeitimą nesiūlo jokių finansinių paskatų.
"Mes abu manome, jog turime gerokai pasistengti, kad Romoje gruodžio mėnesį pasiektume susitarimą, nes nuo to priklauso, ar dešimt naujų narių pavyks įstoti laiku. Mes nenorime atidėlioti", - teigė G.Schroederis.
ES vyriausybių atstovai Romoje susirinks spalio 4 dieną pradėti derybas dėl projekto teksto, kad dokumentas taptų sutartimi, įtvirtinančia ES institucijų pertvarką.
