aA
Liudytojų apsaugos tarnybos klientai iš nusikaltėlių luomo besistengiantys pasprukti žmonės. "Lietuvos žinios" pasidomėjo, kaip jie jaučiasi, kaip įsivaizduoja savo ateitį ir kiek jų apsauga kainuoja valstybei.
Apsauga
Apsauga
© "Lietuvos žinios"
Nemalonus šešėlio gyvenimas

Duoti parodymus prieš buvusius savo nusikalstamos gaujos narius sutikęs vyrukas jaučiasi išduotas. "Padėjau valstybei kovoti su nusikalstamumu, tačiau dabar pats turiu kentėti. Mano gyvenimas tėra egzistavimas, esu atskirtas nuo pasaulio, gyvenu kaip šešėlis", - sakė pavardės saugumo sumetimais nenorėjęs minėti jaunas vyriškis.

Tapęs liudytoju, kuriam suteikiama valstybės apsauga, jis prarado galimybę būti su artimais žmonėmis. Jis priverstas nuolat slapstytis, gyventi, kaip pats sako, nutriušusiame bute, į kurį gali patekti per greta augantį išsikerojusį medį, ir taupyti gaunamas kuklias lėšas.

Prašyti liudytojų apsaugos vyriškis nutarė, kai papasakojęs teisėsaugos pareigūnams apie juodus buvusių savo bendrų reikalus, išgirdo grėsmingas kalbas apie informacijos nutekėjimą ir pažadus suvesti sąskaitas. Beviltiškoje situacijoje atsidūręs vyriškis norėtų pasekti kitų, jo kailyje buvusių žmonių pavyzdžiu ir išvykti į užsienį. Jam atrodo, kad ten galbūt sugebėtų pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau pinigų tam neturi.

Kada bus teismas, koks bus jo likimas, kai teismo salėje nuskambės sprendimas, ar tada galės keisti savo anketinius duomenis, atsakymų į šiuos klausimus jis negavo. Dėl to ateitis atrodo visiškai neaiški ir nesaugi.

Paslaptingas susitikimas

Papasakoti "Lietuvos žinioms" apie valstybės įsipareigojimus ir jai nusprendusių padėti žmonių gyvenimą sutiko liudytojų apsaugą prižiūrinčios Nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos atstovas. Pokalbis su juo pasirodė ne mažiau įdomus nei su priekaištų valstybei turinčiu vyriškiu.

Pareigūnas taip pat paprašė neminėti jo pavardės. Sutartoje vietoje sutartą valandą susitikome prie tarnybinio, užtamsintais langais automobilio, priklausančio specialiosios policijos įstaigai.

Prieš dešimtmetį kolegų vokiečių padovanota transporto priemonė dar rieda, tačiau ne taip lengvai, kaip norėtų ja važinėjantys pareigūnai. Liudytojų apsaugą prižiūrinčios žinybos atstovas - mandagus ir kultūringas pilietis, tačiau apie daugelį dalykų atvirai pasakoti negali. Taip jis elgiasi vykdydamas tarnybines instrukcijas ir nenorėdamas pakenkti darbui. Porą kartų vis priduria, kad "tai - ne spaudai", tačiau to labai neakcentuoja. Kita jo frazė, jog "svarbiausias darbas - garantuoti liudytojams saugumą", nuskamba mažiausia keturis kartus.

Plastinės operacijos įmanomos

Prieš kurį laiką iš Vadovybės apsaugos departamento liudytojų apsaugą perėmę buvusio Policijos departamento padalinio pareigūnai nuo gegužės 1 dienos, įsigaliojus reorganizacijai, turi naują skyrių - Nukentėjusiųjų apsaugos tarnybą. Jos duomenys - irgi valstybės paslaptis.

Visos prieš trisdešimt metų pasaulyje įkurtų liudytojų apsaugos struktūrų galimybės - pradedant apgyvendinimu užsienio šalyse ir baigiant plastinėmis operacijomis, jau įmanomos ir lietuviams. "Mano žiniomis, plastinė operacija lietuviui užsienyje buvo padaryta vienintelį kartą Amerikoje, ir tai nepasiteisino", - pasakojo vidaus reikalų sistemos ekspertas.

Liudytojų apgyvendinimo užsienyje praktiką naudoja ir lietuviai. Tokių atvejų būta apie 15 procentų, tačiau pasirinkos šalys neminimos. Deja, šią galimybę riboja ir finansai, nes vieno asmens išlaikymas užsienyje gali kainuoti apie 100 tūkstančių litų per metus. Lietuva negali sau leisti tokios prabangos. Tačiau saugomi liudytojai, skaičiuojantys savo asmenines nuoskaudas, apie tai negalvoja.

Kodeksų pataisos išjudins ledus

Pradėjus vardyti saugomų asmenų priekaištus valstybei, pareigūnas į juos atsakė klausimu: "Ar nors vienas jų buvo nušautas, ar bent vienas jų nužudytas?"

Nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos atstovas sutinka, kad didžiausia problema - nuo dviejų iki trejų metų trunkantys teismų procesai. Šią situaciją turėtų pakeisti nauji Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksai, pagal kuriuos teismas sutrumpės iki pusės metų.

Neseniai tarnybos įsigijo vaizdo ir garso aparatūrą, kuri lyg televizijos tiltas leis liudyti teismo posėdyje nedalyvaujantiems asmenims.

Kiek laiko po teismo valstybė turės saugoti prieš nusikaltėlius liudijančius asmenis, atsakymo nėra. Kiekvienas atvejis individualus. Jeigu kuris jų pageidaus pasikeisti asmeninius duomenis, kliūčių nebus. Valstybei nutarusiems padėti žmonėms, tarp kurių - ne tik Lietuvos piliečiai, rūpinamasi tik tuomet, kai jie laikosi sutarties. Pažeidusieji sutartį ar nutarusieji jos atsisakyti paliekami likimo valiai. Taigi nukentėjusiųjų asmenų likimas - ne tik juos saugančiųjų pareigūnų rankose. Savo svarų žodį šiose istorijose taria teismai.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"