Komisija pasijuto apgauta
KMU Anatomijos katedros vedėjas docentas Vidmantas Aželis neneigia, kad mokslinių tyrimų objektais dažniausiai tampa asocialūs ar artimųjų neturintys žmonės.
Nepaisant to, jis įsitikinęs, kad jų pelenus derėtų laidoti Petrašiūnų kapinėse, kuriose negaunama leidimo laidoti ir gerokai labiau visuomenei nusipelnusius žmones.
KMU Anatomijos katedros vedėjas docentas V.Aželis neslepia, kad per pastaruosius kelerius metus nė vienas žmogus nepareiškė norįs, kad jo kūnas po mirties būtų naudojamas tyrimams. “Mokomąja medžiaga dažniausiai tampa benamiai, artimųjų neturintys žmonės. Kai kurie domisi galimybe po mirties savo kūną paaukoti tyrimams, tačiau išgirdę, kad už tai negaus atlygio, tokios idėjos atsisako”, - teigė Anatomijos katedros vedėjas. Per pastaruosius kelerius metus tyrimams naudoti tik iš lavoninių neatsiimti palaikai.
Jis neslepia, kad iki šiol dvejus trejus metus tyrimams ir studijoms naudoti kūnai, juos kremavus, buvo užkasami kartu su Kauno medicinos universiteto klinikų medicininėmis atliekomis. “Ilgai galvojome, kaip būtų galima pagerbti šiuos žmones, vis dėlto nors ir po mirties jie savotiškai nusipelnė mokslui”, - sakė V.Aželis.
Jo žodžiai nustebino Laidojimo Petrašiūnų kapinėse komisijos pirmininką Gediminą Jankų. “Susidaro įspūdis, kad iki šiol KMU vadovai mums pateikdavo netikslius duomenis. Jie teigė, kad Petrašiūnuose bus laidojami savo noru medicinai kūnus paaukoję žmonės”, - kodėl reprezentacinėse miesto kapinėse bus laidojami daugiausiai asocialių žmonių kremuoti palaikai bandė paaiškinti G.Jankus. Jis ir 2002 metais, kai buvo nutarta skirti 14 kvadratinių metrų plotą tokių žmonių palaikams laidoti, vadovavo minėtai komisijai.
Per mėnesį - vos keli prašymai
Petrašiūnų kapinės - vienos iš labiausiai prestižinių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Kapinėse laidojimai yra apriboti, laisvo ploto likę nedaug. Čia amžinojo poilsio atgula žymūs, visuomenei nusipelnę žmonės bei ilgamečiai Petrašiūnų gyventojai.
Anot G.Jankaus, per mėnesį komisija gauna vos tris šešis prašymus artimuosius palaidoti Petrašiūnų kapinėse. “Žmonės, matyt, puikiai žino, kad nėra galimybių jiems gauti leidimą, jei mirusysis nėra Petrašiūnų gyventojas ar ypač nusipelnęs miestui”, - aiškino G.Jankus.
Jis sako dabar nelinkęs svarstyti, ar išimtį iš tiesų vertėjo daryti asmenims, kurie ne savo noru tapo studentų studijų objektais. “Šį klausimą reikėtų svarstyti”, - poziciją švelnino G.Jankus.
Sukėlė diskusijas
Kauno medicinos universitetas dar 2002 metais Savivaldybės paprašė Petrašiūnų kapinėse skirti sklypą medicinos studijoms panaudotų kremuotų palaikų laidojimui. Tuomet G.Jankaus vadovaujama komisija svarstė KMU pateiktą prašymą ir jį patenkino - 2002 metų balandį nuspręsta skirti 14 kvadratinių metrų sklypą Petrašiūnų kapinėse, greta vienuolių ir iš kalnų negrįžusių alpinistų atminimo vietų.
Toks Laidojimo Petrašiūnų kapinėse komisijos sprendimas kėlė nuostabą, nes esą daug medicinos tikslams naudojamų kūnų yra neatpažintų asmenų, siūlyta skirti sklypą Karmėlavos ar kuriose nors kitose miesto kapavietėse.
Tuo metu kilusių diskusijų dabar nelinkę prisiminti nei Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio, nei Savivaldybės įmonės “Kapinių priežiūra”, nei Laidojimo Petrašiūnų kapinėse komisijos vadovai. Pastarosios vadovas Gediminas Jankus sako KMU vadovų argumentus, kodėl jie medicinos tikslams panaudotus kremuotus palaikus siekia laidoti Petrašiūnų kapinėse, prisimenąs miglotai.
“Reikia aiškiai atskirti du dalykus: Petrašiūnų kapines ir jose esantį panteoną. IŠ KMU atvežti kremuoti palaikai nebus laidojami panteone. KMU vadovai tiesiog norėjo pagerbti atminimą žmonių, kurie prisidėjo prie medicinos mokslo”, - prisiminė G.Jankus. Tuomet komisija manė, kad Petrašiūnų kapinės tam yra pati tinkamiausia vieta.
Meras abejoja projekto būtinumu
Nors sklypas KMU skirtas prieš metus ir kelis mėnesius, iki šiol jame nelaidota. Šią savaitę pradėjo aiškėti priežastys, dėl ko delsiama pagerbti mokslui savo kūnus paaukojusius žmones.
KMU rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas kreipėsi į Kauno merą prašydamas skirti bent dalį 50 tūkstančių litų sumos, reikalingos kapavietei įrengti. Kauno meras Arvydas Garbaravičius kol kas nesiryžta pasakyti, ar bus skirta lėšų šiam projektui įgyvendinti.
“Kol kas nemačiau šio prašymo. Jis man nebuvo pateiktas. Kai jį gausiu, greičiausiai jį svarstys Taryba”, - teigė Kauno meras. Jis nelinkęs komentuoti projekto, kol su juo nuodugniai nesusipažino. “Kalbėsimės su prašymo bei projekto autoriais ir svarstysime, ar verta jį tenkinti”, - sakė A.Garbaravičius.
Meras neslepia kol kas abejojąs ir dėl to, ar Petrašiūnų kapinės yra pati tinkamiausia vieta tokiai kapavietei įrengti.
