Nustatytas laikas namų darbams
Siekdama mažinti moksleivių krūvius, Švietimo ir mokslo ministerija pagaliau žengė ilgai lauktą žingsnį: mokytojai įpareigojami skirti mažiau namų darbų.
Nuo šiol iš mokytojų reikalaujama, kad moksleivis namuose dirbtų ne daugiau, nei nurodoma švietimo dokumentuose. Laikas skiriamiems namų darbams atlikti (kas dieną):
3-4 klasių moksleiviams - ne daugiau kaip 1 valanda
5-6 klasių moksleiviams - ne daugiau kaip 1,5 valandos
7-8 klasių moksleiviams - ne daugiau kaip 2 valandos
9-12 klasių moksleiviams - ne daugiau kaip 2,5 valandos
Namų darbai neskiriami: - 1-2 klasių moksleiviams - atostogų laikotarpiui (visiems moksleiviams) Taip pat nurodoma, jog namų darbų skyrimą atskirų klasių mokytojai turi suderinti tarpusavyje. Nuo šiol mokytojams tenka derintis temas, temų sudėtingumą. Siekiama rasti bendrą laiko vidurkį, kiek ir kokio dalyko užduočių skirti.
Turės išmokti nedirbdami
Vytautas Girčius, Šiaulių "Juventos" vidurinės mokyklos direktorius, pasidžiaugė, kad ministerija pagaliau atkreipė dėmesį į per didelius moksleivių krūvius: ši problema įsisenėjusi. Norėdami įvykdyti visas užduotis netgi talentingi vaikai prie pamokų sėdi iki nakties. Tačiau, direktoriaus nuomone, namą pradėta statyti nuo stogo: pirma ministerija turėjo parengti naujas lengvesnes mokymo programas, o tik paskui sprausti mokytojus į namų užduočių rėmus.
"Mokytojai ir moksleiviai atsidūrė paradoksalioje situacijoje: ugdymo turinys perkrautas, o mokytojas tarsi nebegali skirti namų darbų. Ugdymo planą privaloma vykdyti, taigi dabar mokymo programas moksleiviai turės įsisavinti nedirbdami", sakė direktorius.
"Pavyzdžiui, dvyliktos klasės moksleivis šešioms - septynioms pamokoms turės pasiruošti per 2,5 valandos. Istorijai pagal mūsų skaičiavimus, tarkim, šeštose klasėse, reikėtų skirti 7 minutes. Ką galima per tiek laiko išmokti?" - retoriškai klausė direktorius. V. Girčius prognozuoja, jog, esant tokiai tvarkai, moksleiviai nepajėgs įsisavinti mokymo programų.
Sėdi ir kala
S. Šalkauskio vidurinė mokykla dar ieško būdų, kaip praktiškai įgyvendinti ministro įsakymą. Zinos Žuklijienės, mokyklos direktorės, teigimu, kažką reikės daryti, bet kaip - nelabai įsivaizduoja: kad vaikas tinkamai pasirengtų valstybinių egzaminų užduotims, ne tik nepakanka pamokų laiko - rengiamos papildomos konsultacijos, vaikai samdosi korepetitorius.
Lituanistams, matematikams, istorikams ir kitų dalykų mokytojams, minimaliai teskiriant namų užduočių, programos neįmanoma įvykdyti.
S. Šalkauskio vidurinės mokyklos abiturientai labiausiai baiminasi valstybinio istorijos ir mokyklinio geografijos egzaminų. Šie egzaminai reikalauja įsiminti milžinišką kiekį informacijos.
Pavyzdžiui, pernai istorijos egzamine buvo 90 užduočių, kurias reikėjo atlikti per 150 minučių. Egzaminų užduotyse yra daug neesminių, smulkmeniškų, specifinių klausimų, kuriuos būtina žinoti. Privaloma detaliai žinoti pasaulio istoriją nuo Antikos iki šių dienų. Moksleiviai verčiami iškalti sostinių, kalnagūbrių pavadinimus, šimtus istorijos datų su metais, mėnesiais ir dienomis.
"Pavyzdžiui, pernai valstybiniame istorijos egzamine buvo klausimas, kada pastatyta kažkokia elektrinė?" - stebėjosi dvyliktokas Justinas Margenis.
Mokykla atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos mokymo programos bei valstybinių egzaminų užduotys reikalauja atmintinai iškalti milžinišką informacijos kiekį. Ta pati ministerija mokyklai rekomenduoja taikyti šiuolaikinius ugdymo metodus: ne kalti, o išmokyti vaikus naudotis informacijos šaltiniais.
