Tyrimo rezultatai rodo, kad šalies gyventojai, kalbėdami apie Vakarų laimėjimų įkūnijimą jų kasdieniame gyvenime, turi galvoje technologijas, gyvenimo lygį, tvarką valstybėje, griežtesnę teisėtvarką, korupcijos pažabojimą. Tuo tarpu globalizacija, migracija ir pabėgėlių problema neretai jiems kelia neigiamų emocijų.
Pasijusti Europos piliečiais Latvijos pilietybės neturintiems asmenims trukdo jų statusas. Šie žmonės teigia, jog yra susiję su Latvija socialiniais ryšiais ir geografiškai, bet tuo pat metu - nutolę ir atsiriboję nuo valstybės.
Įvairių kartų pilietybės neturintys žmonės skirtingai žiūri į natūralizaciją - jaunimas ją vertina pragmatiškiau ir prireikus pasirengęs įsijungti į šį procesą, viduriniosios ir vyresnės kartos gyventojai natūralizaciją vertina neigiamai, nes mano, kad Latvijos pilietybė jiems priklauso automatiškai, bei tikisi, kad tokia tvarka įsigalės Latvijai įstojus į ES.
Tyrimo duomenimis, žmonės be pilietybės į natūralizaciją žiūri pasyviai, lūkuriuoja. Tokios pat pozicijos jie laikosi ir savo vaikų registravimo Latvijos piliečiais atžvilgiu. Ir piliečiai, ir ne piliečiai sutinka, jog tikslinga pasinaudoti ES siūlomomis galimybėmis, bet būgštauja, kad ištekliai bus riboti.
Tyrimas buvo atliekamas nuo birželio iki rugsėjo trijose tikslinėse grupėse: ne piliečių nuo 16 iki 30 metų, vyresnių kaip 30 metų ne piliečių ir piliečių nuo 16 iki 30 metų.
