Kauno mieste bei rajone dirbantys notarai pripažino, jog nuo vasario 23 dienos įsigaliojęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas sukėlė nemažai problemų gyventojams, ketinusiems įsigyti arba perleisti žemės ūkio paskirties žemę. “Kauno diena” taip pat ne kartą rašė apie absurdiškus reikalavimus keliantį įstatymą, kurio neskubama taisyti. Kol šalies valdžios institucijos tebesirengia tai padaryti, piliečiai jau rado kelią, kaip apeiti nuosavybės teises varžiusį įstatymą.
“Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gyventojai pageidauja sudaryti ne pirkimo-pardavimo, o mainų sutartis, kurioms nėra numatyta apribojimų. Taigi žemės sklypas gali būti išmainomas į kitą nekilnojamąjį ar net kilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į vertės skirtumą”, - teigė Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė Romutė Siliūnienė.
Nors iš pirmo žvilgsnio sandoris, kuriuo žemės sklypas gali būti išmainomas į garažą ar net žemės ūkio padargą, kelia įtarimą, tačiau, notarų teigimu, tokia mainų sutartis yra visiškai teisėta.
“Visi tokio tipo sandoriai yra juridiškai teisėti, nes sudarant mainų sutartį įstatymai nereikalauja, kad mainomi daiktai būtų lygiaverčiai”, - pastebi Kauno 9-ojo notarų biuro notarė D.Krikštolaitytė.
Nereiktų manyti, jog keliolikos tūkstančių litų vertės sklypas naujajam jo savininkui atiteks beveik veltui. Abi šalys sutaria dėl kompensacijos, kuri, bendru sutarimu, mainų sutartyje būna arba paminėta, arba ne. Be to, patvirtinant mainų sutartį, teks mokėti mažiausią notarinį mokestį.
Absurdiški reikalavimai
Notarai pastebi, jog piliečius privertė gudrauti ne itin palankios teisės aktų nuostatos. Naujasis įstatymas tiesiogiai nedraudžia perleisti (parduoti, dovanoti) ūkinės paskirties žemę, tačiau labai apriboja asmenų, galinčių įsigyti šią žemę, ratą.
Pagal nustatytą pirmumo teisę parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę pirmiausiai gali įsigyti valstybė, parduodamo sklypo bendraturtis, ūkininkaujantis kaimyninio žemės sklypo savininkas, ūkininkas, kurio dirbama žemė ribojasi su parduodamu žemės sklypu, arba asmuo, ne mažiau kaip dvejus metus naudojęsis parduodama žeme.
Be to, pardavėjas apie ketinimą parduoti žemės sklypą bei jo kainą turi paskelbti vietiniame laikraštyje. Jeigu nustatytu terminu pageidavimą bei pirmumo teisę patvirtinančius dokumentus pateiks keli tos pačios eilės asmenys, žemės sklypas turės būti parduodamas tam, kuris pirmesnis pateiks pageidavimą ir būtinus dokumentus. Jeigu pardavėjas sugalvos keisti sklypo kainą, apie tai vėl turi būti skelbiama spaudoje.
R.Siliūnienės teigimu, šis įstatymo reikalavimas baugina daugumą gyventojų. Žmonės baiminasi, jog į savo namus neprisiviliotų nusikalstamo pasaulio atstovų. Sudarant mainų sutartį, sandorio vertė yra žinoma tik dviem šalims bei notarui, kuriam už konkrečių duomenų skelbimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Gana dažnai žemę pageidauja pirkti ją ilgus metus nuomoję asmenys, tačiau jie pagal įstatymą tėra penktos eilės pretendentai. Kad jiems neužbėgtų už akių kiti pretendentai, sklypo savininkai sutinka įforminti ne pirkimo-pardavimo, o mainų sutartį. Toks būdas taip pat yra kur kas palankesnis žemę įsigyti asmenims, neturintiems jokios pirmumo teisės. Pagal įstatymą eiliniai piliečiai privačią žemės ūkio paskirties žemę galėtų pirkti tik tuo atveju, kai nebūtų norinčių pirkti šią žemę pirmumo teisę turinčių pretendentų.
Žemvaldys turi būti ūkininku
Teisininkai įžvelgia ir daugiau Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo spragų - tie patys reikalavimai taikomi tiek kelis hektarus, tiek kelis arus parduodantiems žemės savininkams. Be to, asmenys, pageidaujantys įsigyti daugiau kaip tris hektarus ūkio paskirties žemės, privalo būti įregistravę ūkininko ūkį arba turėti kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą.
Norint gauti kvalifikacinį pasirengimo pažymėjimą, reikia turėti daugiau kaip dvejų metų žemės ūkio veiklos patirtį ir žemės ūkio išsimokslinimą Lietuvoje ar Europos Sąjungos šalyse įrodantį dokumentą arba turėti daugiau kaip penkerių metų žemės ūkio veiklos patirtį ir būti išlaikius kvalifikacinį egzaminą.
Dar “įdomesnė” įstatymo nuostata reikalauja, jog asmuo, įsigijęs dešimt ir daugiau hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotą, per vienerius metus nuo žemės įsigijimo privalo persikelti gyventi į apskritį, kurioje yra ūkininkavimui naudojama žemė, ir gauti leidimą statyti ūkio veiklai reikalingus ūkinius pastatus, o per dvejus metus nuo žemės įsigijimo - įregistruoti ūkininko ūkį.
Įstatymą siūloma pripažinti negaliojančiu
Būtent šių bei dar keleto kitų įstatymo nuostatų siūloma atsisakyti naujame įstatymo pakeitimo projekte, parengtame Žemės ūkio ministerijos, kuriai Vyriausybė pavedė dar kartą peržiūrėti teisės akto reikalavimus ir pateikti siūlymus.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) generalinis direktorius Kazys Maksvytis pripažino, jog Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas yra taisytinas.
“Girdėjau, jog įstatymas apeinamas įteisinant mainų sandorius, kurių pastaruoju metu labai padaugėjo. Piliečių išradingumas liudija, jog įstatymas jų netenkina”, - konstatavo ministerijos atstovas.
Šiuo metu jau parengti keli įstatymo pakeitimo projektai, iš kurių viename siūloma minėtą laikinąjį įstatymą pripažinti netekusiu galios, dalį jo nuostatų įtvirtinant kituose įstatymuose. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimų apie žemės pardavimą bei sklypo kainą skelbti spaudoje.
Įstatymo pataisas pirmiausia turi svarstyti Vyriausybė, ir tik tada teisės akto projektai atsidurs Seime. Viliamasi, jog ydingas įstatymas bus nagrinėjamas jau rudens sesijoje.
