Karūnavo pats save
Jau mokykloje per istorijos pamokas sužinome, kad Lietuva turėjo vienintelį karalių – Mindaugą, karūnuotą 1253-aisiais. Škotijoje gimęs, bet šiuo metu Australijoje gyvenantis vyras, kuris dar nuo 1993 m. prie savo vardo rašė didžiojo kunigaikščio ar princo titulą, tikina esantis antras karūnuotas karalius.
„2005 m. gegužės 24 d., remdamasis savo suverenumu ir nekarūnuotų Lietuvos karalių Gedimino bei Vytauto Didžiojo tradicijomis, didysis princas Romanas pasiskelbė Lietuvos karaliumi, o Lietuvą paskelbė karalyste, kuri bus valdoma demokratiškai, remiantis universaliąja žmogaus teisių deklaracija“, - anuomet paskelbė jis.
Pernai liepą Jo didenybė, didysis Lietuvos princas Romanas II buvo karūnuotas karaliumi „išeivijoje“ – Australijoje, Darvino mieste, kur šiuo metu gyvena. Kaip teigiama jo tinklalapyje, savo pasirašytu dekretu vyras paskelbė priimantis Lietuvos žmonių ir Vyriausybės vasališką ištikimybę. „Tai buvo paprasta ceremonija, per kurią aš tiesiog karūnavau save, kaip du Anglijos karaliai, du Lenkijos karaliai ir kai kurie kiti“, - elektroniniame laiške nurodė DELFI pašnekovas.
Edinburge, Škotijoje gimęs R. V. Ch. Mannas dabar skaičiuoja 68-uosius. Kad yra gimęs tariamai kilmingoje šeimoje, jis sužinojo tik sulaukęs 50-ies, kai aplankė savo tėvo Emiljano Dambskio kapą Varšuvoje ir ant paminklo rado užrašyta, kad čia ilsisi Lubranieco grafas bei Lietuvos monarchas: „Dideliam savo šokui sužinojau, kad, sprendžiant iš mano tėvo kapo, jis buvo Lietuvos didysis princas.“
„Lietuvos istoriją žinau geriau nei dauguma lietuvių“
Karalius Romanas pasakojo bandęs susisiekti su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Andriumi Kubiliumi, kitais Vyriausybės nariais, tačiau aukšti pareigūnai ir politikai esą neleidžia visuomenei išgirsti jo balso ir jį pažinti. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas išties sulaukė šio vyro laiško, kuriame jis pareiškė esąs „jūsų teisėtas monarchas, nors ir 20 metų oficialiai nepripažintas“, kartu paprašė pagalbos „atkuriant Lietuvos sostą“.
„Man nelabai sekėsi su aklais Lietuvos istorikais, įsibaiminusia prezidente ir premjeru, nors nei vienam, nei kitam nekeliu jokios grėsmės“, - skundėsi pašnekovas. „Istorikai nemėgsta, kai jiems prieštarauja. Jiems norisi galvoti, kad jų istorijos versija yra teisinga, bet iš tiesų jie dažnai sukuria istoriją“, - samprotavo tariamas monarchas.
Vyras tikino pats atlikęs sunkų tyrimą, kad išsiaiškintų savo kilmę, ir surinkęs neabejotinų įrodymų: „Aš turbūt sužinojau apie Lietuvos istoriją daugiau, nei dauguma lietuvių žino. Žinau, kad didelė dalis lietuvių norėtų geresnio gyvenimo už dabartinį. Monarchijos prestižas juos padrąsintų.“
Anot pašnekovo, iki jo Lietuva turėjo tris karalius: Mindaugą, Gediminą ir Vytautą Didįjį. Tai, kad pastarieji du mirė nesulaukę karūnos, esą neatima šio titulo. Anglijoje esą buvo mažiausiai du nekarūnuoti karaliai, pavyzdžiui, Edvardas VIII (1894-1872). Jis nešiojo Jungtinės Karalystės ir britų kolonijų karaliaus bei Indijos imperatoriaus titulą vos 325 dienas – trumpiausiai iš visų britų karalių, kol 1936 m. gruodžio 11 d. atsisakė sosto. Dėl jo noro vesti išsiskyrusią amerikietę Wallis Simpson net kilo konstitucinė krizė. Monarchas pasirinko meilę, todėl taip ir nebuvo karūnuotas.
Karaliaus Romano manymu, Lietuvai geriausia būtų britiška monarchijos forma. „Nebūčiau kaip karalius Jurgis I, kuris beveik visą laiką pragyveno Vokietijoje. Kai būsiu oficialiai pripažintas, šiltuosius mėnesius praleisiu Lietuvoje ir net galėčiau pramokti lietuvių kalbos. Kol kas moku labai nedaug, kaip ir lenkiškai“, - svajojo jis, tačiau pripažino neturintis žinių, kad turėtų bent vieną giminaitį Lietuvoje.
Vyras tvirtino besidomintis Lietuvos politika tiek, kad galėtų patarti, kurlink sukti vairą, kad šaliai būtų geriau. „Jūs jau man atleiskite, bet Lietuva be oficialiai pripažinto monarcho pasaulyje yra šiokia tokia fikcija, - aiškino pašnekovas. - Monarchija jau atkurta ir Lietuva yra karalystė, šias realijas tereikia oficialiai pripažinti.“
