Interviu agentūrai BNS jis paaiškino, kad pagal Rusijos įstatymus, galimybės naudotis archyviniais dokumentais, kuriuose yra duomenų apie privačius asmenis ar jų šeimas, yra apribotos.
"Tai ne Rusijos prasimanymas, taip yra visame pasaulyje, tai pat ir Latvijoje", - pridūrė ambasadorius.
"Todėl naudotis represuotųjų baudžiamosiomis bylomis galima tik pateikus prašymą raštu ir gavus artimų giminaičių arba jų įpėdinių leidimą. Šiuo atveju jokių kliūčių naudotis šia medžiaga nėra. Jeigu tokio prašymo nėra, išduodama tik archyvo pažyma, kuri patvirtina, kad tokia byla iš tikrųjų yra, taip pat ir Karlio Ulmanio byla", - pabrėžė A.Večniakovas.
Jeigu jau nebėra represuotų asmenų gyvų giminaičių, tai - atskira tarpvalstybinių derybų tema, pridūrė jis.
"Tokias derybas ir veda tarpvalstybinės komisijos humanitarinė grupė, kur dabar ieškoma šios problemos sprendimo. Tai antras kelias, kuriuo galima eiti, norint gauti šias bylas. Ši tema yra darbotvarkėje, ji kruopščiai prižiūrima ir kontroliuojama", - sakė Rusijos ambasadorius.
Jis pripažino: "Situacija nėra beviltiška, šį klausimą galima išspręsti. Tik reikia veikti, gerbiant tą teisėtą reguliavimą, kuris numatytas Rusijoje tokiais atvejais".
Kaip jau pranešta, pagal Latvijos paklausimą Rusija praėjusių metų viduryje išdavė informacines pažymas apie 40 represuotų sovietmečiu Latvijos gyventojų, tarp jų K.Ulmanio bylas. Tačiau Latvija nori gauti pačias bylas arba jų patvirtintas kopijas.
