Statistikos departamento duomenimis, pernai per 11 mėnesių išvykimą deklaravo 19 988 gyventojai. 2008 m. per tą patį laikotarpį tokių buvo 15 400, o 2007 m. – 12 892.
Pastarąjį dešimtmetį šis skaičius augo kone kasmet: 2002 m., remiantis statistika, išvyko 7 086 asmenys (2 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2003 m. – 11 032 (3,2 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2004 m. – 15 165 (4,4 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2005 m. – 15 571 (4,6 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2006 m. – 12 602 (3,7 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2007 m. – 13 853 (4,1 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2008 m. – 17 015 (5,1 žmonės tūkstančiui gyventojų).
Imigrantų taip pat beveik kiekvienais metais daugėjo: nuo 5 110 žmonių 2002-aisiais iki 9 297 užpernai. Tiesa, pernai per 10 mėnesių jų srautas sumažėjo – atvyko 2,2 tūkst. žmonių mažiau nei ankstesniais metais.
Migracijos saldo (skirtumas tarp išvykstančiųjų bei atvykstančiųjų) visuomet buvo neigiamas ir piką pasiekė 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, – tuomet išvažiavo 9 612 žmonių daugiau nei atvažiavo. 2006-aisiais šis skaičius siekė -4 857, 2007-aisiais – -5 244, 2008-aisiais – -7 718.
Neseniai vykusiame išplėstiniame Jaunimo reikalų tarybos ir Jaunimo reikalų departamento posėdyje Statistikos departamento vadovo pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė teigė, jog tipiškas emigrantas – jaunas vyras ar moteris, bent metus iki išvykimo neturėjęs darbo, iki tol dirbęs prekyboje ar pramonėje, dažniau neturintis šeimos ir traukiantis į Didžiąją Britaniją, Airiją ar JAV.
Iš viso 2005-2008 m. išvyko 126,1 tūkst. gyventojų, iš jų jaunimo – 51,5 tūkst. (40,8 proc. visų emigrantų). Emigraciją dažniausiai lemia su darbo rinka susijusios priežastys (menkas užimtumas ir atlyginimas, nedarbas), skirtingi gyvenimo standartai, ekonominė aplinka.
Statistika rodo, kad Lietuva pagal emigracijos mastą tarp visų Europos Sąjungos valstybių velkasi gale. Lyginant valstybes pagal emigrantų ir imigrantų santykį 1 tūkst. gyventojų, sąrašo viršuje yra Slovėnija (16) ir Italija (14). Kitaip tariant, tiek žmonių daugiau 2008 m. atvyko nei išvyko. Tik penkiose ES narėse užfiksuotas „neigiamas“ judėjimas, įskaitant Lietuvą, kurios rezultatas buvo prasčiausias (-2,3).
„Lietuva išsiskiria kaip emigrantų šalis. Keletą metų grafiką tiksliname nieko nekeisdami, tik skaičius pakeičiame. Kaip esame paskutinėje vietoje, taip ir nejudame“, - tuomet kalbėjo D. Ambrozaitienė.
Lapkritį Lietuvoje gyveno 3,333 mln. žmonių (16,5 tūkst. mažiau nei sausį). Penktadalis iš jų yra 15-29 m. ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. mūsų šalyje bus apie 2,5 mln. gyventojų, o jauno amžiaus bus tik kas aštuntas iš jų. Be to, jei dabar didžiąją visuomenės dalį sudaro 15-50 m. žmonės, po pusės amžiaus bus gerokai daugiau tų, kam per 60.
„Eurostat“ duomenimis, šiemet sausio 1 d. mūsų šalyje turėjo gyventi 3,329 mln. žmonių – bemaž 21 tūkst. mažiau nei prieš metus. Didelė emigracija, menka imigracija ir aukštas mirtingumo lygis mūsų visuomenę turėjo praretinti labiausiai iš visų bloko šalių. Iš kiekvieno tūkstančio gyventojų turėjo likti 994.
