Pastaruoju metu užsienio reikalų ministrui V.Ušackui teko išklausyti nemažai priekaištų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė liko nepatenkinta jo viešai išsakyta nuomone apie tyrimo dėl slapto JAV centrinės žvalgybos valdybos kalėjimo Lietuvoje išvadas ir delsimu atšaukiant mūsų šalies ambasadorių Gruzijoje Mečį Laurinkų.
Seimo pirmininkei Irenai Degutienei kilo klausimas, ar V.Ušacko vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) pakankamai gina Lietuvos verslininkus Rytuose. Kai kurie valdantieji konservatoriai piktinasi ministro pasirinkta diplomatijos kryptimi.
Ne visada girdi
Prezidentė D.Grybauskaitė jau ne pirmą kartą leido suprasti, kad nėra visiškai patenkinta V.Ušacku. Klausimą dėl M.Laurinkaus atšaukimo iš ambasadoriaus pareigų Gruzijoje valstybės vadovė su URM derino beveik mėnesį. "Tai rodo, jog ministras ne visuomet girdi, ką sako prezidentė. Priminiau V.Ušackui, kad jis turi tai daryti. Užsienio reikalų ministrams privaloma girdėti prezidentę", - pažymėjo D.Grybauskaitė. Valstybės vadovė nepareiškė nepasitikėjimo V.Ušacku. Tačiau ji pažymėjo, kad ministras turi galvoti, ką kalba viešoje erdvėje.
Pats V.Ušackas prezidentės išsakytos kritikos nekomentuoja. Per URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorių Rolandą Kačinską jis perdavė, kad vertina D.Grybauskaitės nuomonę. "Ministras girdi, ką sako prezidentė, ir gerbia jos nuomonę", - V.Ušacką citavo R.Kačinskas.
"Pamokė" I.Degutienę
V.Ušacko vadovaujamos ministerijos veikla susidomėjo ir Seimo pirmininkė I.Degutienė. Neseniai ji raštu kreipėsi į ministrą ir paprašė iki sausio pabaigos pateikti informaciją, kokių veiksmų ėmėsi URM, siekdama užtikrinti, kad Lietuvos vežėjai, pieno produkcijos gamintojai ar kitų pramonės sektoriaus sričių eksportuotojai nenukentėtų nuo Rusijos taikomos protekcionistinės ekonominės politikos.
I.Degutienė paprašė V.Ušacko atsakyti, ar mūsų krašto atstovai kelia probleminius klausimus Rusijos integracijos į Pasaulio prekybos organizaciją kontekste ir šios šalies derybose su Europos Sąjunga dėl naujojo strateginio susitarimo. V.Ušackas tvirtino esąs pasirengęs bet kada atsakyti į Seimo pirmininkės klausimus, tačiau nepraleido progos jai įgelti. "Lietuva - ne Atėnų demokratija, ir ypač svarbūs klausimai dėl vežėjų bei produkcijos gamintojų problemų sprendimo būdų neturėtų būti aptariami viešoje erdvėje, per žiniasklaidą. Neketinu viešai komentuoti, kaip naudojamos politinės, lobistinės priemonės, nes tai gali pakenkti verslo interesams", - aiškino jis.
Ministras pridūrė, kad mato gerą ir konstruktyvią Rusijos valią spręsti kylančias problemas. Tokia V.Ušacko retorika siutina kai kuriuos jį į Vyriausybę delegavusius Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovus. Frakcijos seniūnas Jurgis Razma vakar LŽ patvirtino, kad daliai kolegų nepatinka pasikeitusi užsienio politikos kryptis ir vertybinių principų trūkumas mūsų krašto diplomatijoje. "Ministro keitimo nesvarstėme, nes Vyriausybės stabilumas ekonomikos sunkmečiu yra brangintinas dalykas. Apie bet kurio ministro keitimą būčiau linkęs kalbėti tik esant labai rimtam pagrindui", - pažymėjo jis.
Derėtų paklausyti
Valdančiajai koalicijai priklausančios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eriko Tamašausko nuomone, D.Grybauskaitės ir V.Ušacko "susikirtimas" turėtų būti kuo greičiau išspręstas. "Manau, šioje situacijoje ministras turėtų įsiklausyti į priekaištus. D.Grybauskaitė yra valstybės vadovė, užsienio politikos formavimas - jos kompetencija", - kalbėjo E.Tamašauskas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis pažymėjo, jog iš politikų lūpų sklindantys skirtingi vertinimai neprideda Lietuvai autoriteto. "Vyriausybė turi rasti komunikacijos būdų, kad iš Lietuvos išeinanti žinia būtų vieninga ir nesiskirtų. Ministrai negali kalbėti, ką nori", - pabrėžė jis.
