Gruodžio pradžioje įsigaliojusi naująja Europos Sąjungos konstitucija vadinama Lisabonos sutartis skelbia ir Solidarumo sąlygą, kuri narėms užtikrina visokeriopą, taip pat ir karinę, pagalbą ekologinės nelaimės, teroro akto ar žmogaus sukeltos katastrofos atveju.
„Visomis ES dispozicijai suteiktomis priemonėmis“, – sakoma Solidarumo sąlygoje.
Rusų sąjungininkai Paryžiuje
Kol kaimynės skelbia savitarpio pagalbos principus, savo karines ambicijas vis sunkiau slepia Maskva, skelbianti, jog turi teisę Baltijos jūros dugnu planuojamą tiesti dujotiekį „Nordstream“ saugoti karine jėga. Rusijos ambicijos rado sąjungininkų ir Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.
Lapkričio pabaigoje Kremlius paskelbė, kad iš Prancūzijos ketina įsigyti moderniausią šios šalies karinį „Mistral“ tipo laivą. Prancūzijos karinio laivyno pasididžiavimu vadinamas „Mistral“ lapkričio 23–27 dienomis stovėjo išmetęs inkarą Sankt Peterburgo uoste.
Tuo metu Paryžiuje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kartu su Prancūzijos kolega Francois Fillonu (F.Filonu) kartu pirmininkavo Prancūzijos ir Rusijos strateginės partnerystės seminarui.
Paryžiuje paklaustas, kurioje jūroje bus dislokuotas „Mistral“, jei sandoris vis dėlto įvyks, V.Putinas buvo kategoriškas: „Ten, kur mums pasirodys reikalinga.“
„Mistral“, be sraigtasparnių ir kitos karinės technikos, kaina – nuo 500 milijonų eurų. Partnerystės seminaro „rėmuose“ veltui laiko nešvaistė ir Prancūzijos energetikos kompanijos, išreiškusios norą dalyvauti Rusijos dujų gigantės „Gazprom“ projektuose. Gelbėjimo planą Rusijos automobilių gamintojui „AvtoVaz“ ir užsakymų garantijas sau tuo pat metu pasiūlė ir Prancūzijos „Renault“.
Kam ruošiasi Maskva?
„Prabilta jėgos kalba. Tikriausiai būtų galima klausti, kam ruošiasi Rusija?“ – nevienareikšmiškai klausia „Atgimimo“ kalbinti Švedijos ekspertai. Pasak jų, dar negalima sakyti, kad padėtis prie Baltijos jūros įtempta, tačiau temperatūra kyla.
Prancūzų flirtas su rusais tik didina takoskyrą tarp Europos Sąjungos narių – Rytų ir Vidurio Europos. Tuo tarpu Baltijos valstybės, Lenkija ir Šiaurės šalys atsiduria įtampos zonoje.
„Nuo 2004–ųjų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis, įtampos regione kaip ir nebeliko. Klausimas buvo išspręstas. Tačiau dabar Baltijos jūra pamažu vėl virsta sudėtingų diskusijų vieta“, – kalbėjo ekspertai.
Apsirūpina technika puolimui
Planai įsigyti „Mistral“ klasės karinį laivą jau negali būti vertinami kaip gynybiniai. „Mistral“ naudojamas operacijose, kurių tikslas – puolimas, išsilaipinimas priešų teritorijoje.
„Mistral“ gali gabenti 900 kareivių ir 70 transporto priemonių, tarp jų – 13 tankų, 16 karinių sraigtasparnių ir 4 išsilaipinimo keltus. Toks laivas per trumpą laiką gali veiksmingai į krantą išlaipinti karinį dalinį, kurio veiksmus parems tankai.
Pasak Švedijos apžvalgininko Bo Pellnas, nerimą kelia signalas, kad Rusija planuoja apsirūpinti puolamąja technika.
„Atkreipkite dėmesį, prieš kurį laiką Kaliningrade vykusiuose kariniuose manevruose „Zapad“ vyko būtent išsilaipinimo atvirame krante mokymai. Tokio pobūdžio kariniais veiksmais Rusija siunčia tikrai grėsmingą žinią savo kaimynams“, – tvirtino dienraštyje „Svenska Dagbladet“ B.Pellnas.
Veidmainiai prancūzai
Pasak B.Pellnas, padėtį Baltijos jūros regione lemia trys veiksniai.
Pirmuoju apžvalgininkas vadina Jungtinių Amerikos Valstijų nenorą ir nesugebėjimą įtvirtinti savo interesų Šiaurės Europoje. Kol amerikiečių kariuomenė iš paskutiniųjų gina savo pozicijas Irake bei Afganistane, saugumo klausimai Europoje – tikrai ne karščiausių prioritetų sąraše.
Antruoju B.Pellnas įvardija Rusijos norą susigrąžinti įtaką pasaulio politikos arenoje.
Trečiąjį veiksnį lemia pirmieji du. Vokietijos ir Prancūzijos vis didesnė priklausomybė nuo rusiškos naftos ir dujų kelia rimtą interesų konfliktą ES. Pasak B.Pellnas, tokioje situacijoje visiškai suprantamas Lenkijos ir Baltijos valstybių nerimas bei siekis turėti aiškias JAV garantijas ir NATO gynybos planus.
„Tokiomis aplinkybėmis Prancūzijos karinis sandoris su Rusija – tikras dūris į nugarą partneriams, – įsitikinęs B.Pellnas. – Jei sandoris dėl karinės technikos įvyks, bus akivaizdu, kad Paryžiui nerūpi, kokią karinę įtampą jo veiksmai kelia Baltijos jūroje ir į kokią keblią padėtį Paryžius stumia savo sąjungininkus NATO ir ES.”
Šiuo atveju ypač svarbu, kokios laikysenos dėl prancūzų karinio sandorio laikysis Vokietija. „Jei bus pasirinkta tylėjimo pozicija, tai reikš labai niūrą žinią Lenkijai ir Baltijos šalims. Nuslėpti, kad dujos ir ekonominė nauda svarbiau nei kaimynių saugumas, bus neįmanoma”, – konstatuoja B.Pellnas.
Moka tik žvanginti ginklais
„Apžvalgininkas B.Pellnas kartais pelnytai vadinamas pernelyg dideliu rusofobu, tačiau jo keliami klausimai tikrai verti dėmesio”, – „Atgimimui” kalbėjo švedų ekspertai.
Jų nuomone, Rusijos noras vėl atsistoti į didžiųjų valstybių tarpą akivaizdus. Tuo tarpu savo oficialios pozicijos dėl „Mistral” pirkimo neišsakė nei JAV, nei kitos sąjungininkės NATO.
„Kita vertus, sunku įsivaizduoti, kad Maskva ryžtųsi vartoti karinę jėgą Baltijos šalyse. Tam nėra jokių prielaidų. Tačiau ekonominis spaudimas per dujas ir naftą visiškai realus ir būtent jam būtina rasti atsvarą”, – įsitikinę ekspertai.
14 tankų Gotlande
Ekspertai pabrėžia, kad Švedijos parlamento priimta Solidarumo deklaracija nėra sutartis, o kartu ir ne įsipareigojimas, nors jį vieningai pasirašė visos šalies politinės jėgos.
„Kitąmet Švedijoje vyks rinkimai. Neabejotinai atsiras politinių jėgų, kurios spekuliuos, kad šis dokumentas buvo priimtas, taigi neutralumo principas savotiškai atidėtas į šalį, nepasitarus su visuomene”, – Švedijos ryžtą padėti krizės ištiktoms kaimynėms realistiškai vertino ekspertai.
Juolab kad karines išlaidas smarkiai karpančioje Švedijoje pasigirdo kalbų, kad saugumas regione padidėtų Gotlando saloje dislokavus 14 tankų.
„Tai lyg koks blogas pokštas”, – absurdišką idėją įvertino Švedijos žiniasklaida.
Kartu Švedijos ekspertai dėl saugumo skylių negaili kritikos ir Baltijos valstybėms. Esą Vilniaus, Rygos ir Talino neveiksmingas bendradarbiavimas karinėje srityje, ant išlikimo ribos balansuojantis Gynybos koledžas ir kitos iniciatyvos kaip ir visiškas nesugebėjimas vieningai ginti savo ekonominių interesų negali būti pateisinamas vien sunkmečiu.
