Vieši pasisakymai buvo natūralūs?
„Aš politikavimą suprantu kaip kurios nors partijos palaikymą, jų programų ar atskirų asmenų aptarinėjimą. Mano pasisakymai buvo bendromis temomis. Gal kiti ambasadoriai dažnai nepasisako, o jei ir pasisako, nepasirašo kaip ambasadoriai. Jie dažniausiai pasisako apie aktualijas, susijusias su šalimis, kur ambasadoriauja, ar bendromis temomis – saugumo, politinės diplomatijos“, - DELFI sakė buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas.
„Man teko kalbėti klausimais, susijusiais su buvusiu darbu (VSD – DELFI), kai jis buvo tiesiogiai paliečiamas. Juk negalėjau neatsakyti. Tai buvo ne tik mano orumo dalykas. Jei žmogus neatsako, išeitų, kad jis galbūt pritaria. Reagavimų savo stiliumi, kuris gal ir aštrokas, esu pasakęs, net ne kartą. Manau, tai buvo visiškai natūralu, kaip galėjau to nedaryti. O kitokių pasisakymų vengdavau.“
Ambasadorius tikino po žiniasklaidoje pasirodydavusių rašinių ar kitų pasisakymų nesulaukdavęs nei skambučių, nei kitokių įspėjimų. Tik kartą Užsienio reikalų ministerija nurodė atsargiau reikšti savo nuomonę ir tai daryti asmeniškai, nenurodant savo pareigų.
„Tylėti manęs niekas neprašė. Tai būtų neteisinga, nedemokratiška. Niekada nesiveržiau į komentarus. Tik paskutinį kartą, nes buvo organizuota apklausa (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), kuris tiria pranešimus apie galimai Lietuvoje veikusį CŽV kalėjimą – DELFI). Po apklausos nieko nekomentavau, bet kai Rolandas Paksas pasisakė, negalėjau nekomentuoti. Tai buvo priverstiniai komentarai, negalėjau jų išvengti“, - aiškino M. Laurinkus.
Praėjusią savaitę jis patvirtino prieš keletą metų kalbėjęs su tuomečiu prezidentu R. Paksu apie galimybę įvežti į Lietuvą terorizmu įtariamus asmenis. „Ką galėjau pasakyti? Pasakiau apie kontekstą, kuriame gyvenome. Žmonės nukreipiami siaura vaga su dviem primityviomis sąvokomis – kalėjimu bei kankinimais – ir jomis žaidžiama.“
„Gruzijoje susidarė dviprasmiškas Lietuvos įvaizdis “
Prezidentė pareiškė, kad jo atšaukimo klausimas buvo svarstomas maždaug mėnesį. Tačiau ambasadorius tikino negirdėjęs nė užuominos šia tema. Apie nurodymą jį skubiai atšaukti M. Laurinkui pranešė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Ambasadorius žodžiais, nurodymas skubiai jį atšaukti keistas pasirodė ir gruzinams. Ši žinia sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio: „Prieš dvi dienas su ministerijos atstovais apvažiavome visą Gruziją, inspektavome Lietuvos remiamus projektus. Žmonės matė mane daug kalbant per televiziją. Staiga po trumpo laiko – kontrastingas šuolis. Koks gruzinams turėjo susidaryti įspūdis? Paaiškinome, kad tai nesusiję su darbu Gruzijoje, o su kuo susiję, negalime paaiškinti. Manau, kad Gruzijoje susidarė dviprasmiškas Lietuvos įvaizdis. Ji buvo solidi mokytoja. Staigus kontrastingas dalykas rodo, kad kažkas pas mus ne taip. Tyrimo dėl CŽV jie nesupranta, todėl viską supaprastina ir keistai pradeda spėlioti."
„Galiu pasakyti tiesiai, kad lygioje vietoje, nei iš šio, nei iš to atsidūrėme nepaprastai kvailoje situacijoje“, - nerinkdamas žodžių kalbėjo M. Laurinkus.
Jei bus atšauktas iš ambasadoriaus pareigų, Nepriklausomybės Akto signataras M. Laurinkus žada vėl nerti į politiką. Plačiau komentuoti savo planų jis nepanori, pavadinęs tai „atskira opera".
P. Vaitiekūnas: svarbiau, ką mūsų šalis daro
Nei dabartinis užsienio reikalų ministras V. Ušackas, nei jo pirmtakas P. Vaitiekūnas nesileido į ambasadoriaus minčių komentarus.
„Nelabai galiu komentuoti. Sprendimas yra teisėtas. Aš pats turėjau tokią teisę, jei ambasadorius prarastų pasitikėjimą. Manau, kad Lietuvos įvaizdis liks geras, nežiūrint visų žingsnių. Svarbiau, ką mūsų šalis daro, kaip padeda, kaip elgiasi tarptautinėje arenoje“, - DELFI kalbėjo eksministras.
Žiniasklaidoje samprotavo apie politinius procesus
Šešerius metus VSD vadovavęs M. Laurinkus ambasadoriumi Gruzijoje dirba nuo praėjusių metų rugsėjo. Prieš tai jis ėjo analogiškas pareigas Ispanijoje. Prezidentė trečiadienį pareiškė, kad jo atšaukimo klausimas buvo svarstomas ir su Užsienio reikalų ministerija derinamas kelias savaites. „Jau beveik mėnuo aš abejoju šio ambasadoriaus buvimu Gruzijoje ir jau beveik mėnuo buvo kalbėta su Užsienio reikalų ministerija apie tai. Aš norėčiau, kad diplomatinėje tarnyboje diplomatai nepamirštų, kad tai yra diplomatinė tarnyba. Jeigu diplomatas nori politikuoti, jis turi pasirinkti kitą profesiją“, - sakė ji.
2007-2009 m. dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo paskelbęs keturis M. Laurinkaus straipsnius vidaus politikos klausimais. Prieš dvejus metus jis rašė, kad saugumo karininko „Vytauto Pociūno žūtis tik tapo dingstimi pradėti VSD griovimo kampaniją", o kiek vėliau paskelbė straipsnį „KGB agentų liustracija buvo neefektyvi, nes politizuota".
Pernai kovą ambasadorius viešai kreipėsi į europarlamentaą Vytautą Landsbergį, ragindamas savo autoritetu padėti nutraukti „jau beveik dvejus metus tęsiamą idiotišką kai kurių valstybės tarnautojų persekiojimą", turėdamas omenyje žiniasklaidoje tąkart pasirodžiusias publikacijas apie vadinamųjų valstybininkų klaną.
Šiemet vasarį, artėjant prezidento rinkimams, M. Laurinkus rašė, jog „tik tvirtų demokratinių principų ir taisyklių besilaikantis prezidentas gali suvaldyti chaotišką politinį Lietuvos gyvenimą taip, kad valdymas nevirstų diktatūra". Diplomatas svarstė, kokio prezidento reikėtų Lietuvai, vertino buvusių šalies vadovų veiklą. Tuomet jis sulaukė Užsienio reikalų ministerijos vadovų siūlymo atsižvelgti į savo statusą ir santūriau reikšti nuomonę.
Trečiadienį „Lietuvos ryte“ paskelbtame interviu M. Laurinkus sakė nesitikėjęs, kad į jį „iš už krūmų“ bus mestas akmuo, ir skundėsi esąs žmogiškai įžeistas.
