aA
Didėjant socialinei įtampai ir politiniams prieštaravimams politikos viršūnėje galima pastebėti vieną dėsningumą - kuo sudėtingesnė situacija, tuo daugiau siūlymų, kaip radikalizuoti politinių valdžių keitimą.
Lauras Bielinis
Lauras Bielinis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Štai Naujosios sąjungos (socialliberalų) suburta iniciatyvinė grupė artimiausiu metu ketina pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai referendumo tekstą, kuriuo būtų siekiama suteikti Lietuvos piliečiams teisę atstatydinti Seimą. Siūloma Konstituciją taisyti taip, kad, surinkus 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų dėl Seimo paleidimo, prezidentė, vykdydama žmonių valią, įgytų teisę paleisti Seimą.

Iš pirmo žvilgsnio tarsi natūralus ir naudingas pasiūlymas. Tačiau laikas, kada jis pateikiamas, kelia tam tikrų abejonių dėl šio siūlymo neutralumo. Mat tokie reikalavimai didžiąja dalimi sietini su populistiniu veiksmu kitokio intereso lauke - rinkėjų dėmesio ir palankumo užkariavimu artėjant savivaldos rinkimams.

Kita vertus, visada įdomu pasvarstyti vieno ar kito siūlymo naudą valstybei. Taigi piliečių teisė inicijuojant Seimo paleidimą atrodo pakankamai racionali. Bet... vis daugiau piliečių tiesiog ignoruoja rinkimus ar kokį kitą politinį veiksmą. Juk šiandien mes turime milžinišką sluoksnį žmonių, kurie nuolat nepaiso rinkimų ir politinės valdžios, tačiau kalbame apie jų teisę atstatydinti tą pačią jų ignoruojamą politinę valdžią. Ar tai nėra panašu į nesusipratimą?

Toks politikų požiūris į visuomenę, kai siekiama piliečių vardu tarsi aktyvinti ir gerinti Seimo darbą, išties reiškia tik viena - norą veikti pasyvių ir abejingų piliečių vardu.
Lauras Bielinis

Toks politikų požiūris į visuomenę, kai siekiama piliečių vardu tarsi aktyvinti ir gerinti Seimo darbą, išties reiškia tik viena - norą veikti pasyvių ir abejingų piliečių vardu.

Realiai reikia veikti pilietinės visuomenės ugdymo kryptimi, tačiau toks darbas neduoda greitų politinių dividendų. Toks darbas nesuteikia politinės valdžios. Toks darbas pagaliau prieštarauja populizmo politikos logikai, kur aktyvus pilietis tampa nereikalingas.

Taigi šūkiai keisti Konstituciją ir suteikti visuomenei galimybę pakeisti "netikusį" Seimą pridengia politinės sistemos paraštėse esančių jėgų norą grįžti į tą pačią politinę valdžią. Krizė bei socialinės įtampos pakels daugelį šalia politikos esančių veikėjų į kovą su "bloga" politika ir politikais. Tačiau retas kuris pasiūlys konstruktyvų planą veikti visiems ir kartu.

Populizmo gyvavimo pagrindas yra politinė konfrontacija ir nuolatinė kalto už mūsų visų abejingumą bei neveiklumą ir dėl to mums priešiško paieška.

„Lietuvos žinios“