Pasak Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, bus sudarytos lygios galimybės įsisavinti bendrojo ugdymo programą ir įgyti akredituotą vidurinį išsilavinimą. O lėšas, iki šiol tenkančias laisvoms mokymosi vietoms aptuštėjusiose mokyklose finansuoti, bus galima panaudoti ugdymo bazei atnaujinti ir modernizuoti, pagalbai teikti, ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Neabejojama, jog mažės mokyklų išlaikymo kaštai, pagerės moksleivių ugdymo kokybė.
Kauno miesto savivaldybės taryba pakoregavo miesto bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008-2012 metų priemonių planą. Priėmus sprendimą mieste bus užtektinai mokyklų, vykdančių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, joms skiriami pinigai bus naudojami efektyviau.
Prieš porą metų, primena ELTA, buvo sudaryta darbo grupė bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrajam planui įgyvendinti. Ji išanalizavo mokyklų atitiktį mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijams, ir įvertino demografinius, ekonominius, socialinius bei kultūrinius aspektus, ugdymo kokybę ir kitus dalykus.
Rengiant sprendimo projektą tarybai, apie tai diskutuota su mokyklų ir seniūnijų vadovais, profsąjungų, mokinių parlamento bei tėvų forumo atstovais. Išsiaiškinta, kad daliai Kauno mokyklų trūksta mokinių, todėl mokyklų išlaikymo kaštai tampa nepamatuotai dideli, nes, pavyzdžiui, apšildyti būtina ir tuščias patalpas. Tačiau yra mokyklų, kur tebedirbama dviem pamainomis, kaip Romainių pradinėje. Tuo tarpu netoliese esanti Veršvų mokykla pastaruoju metu nepajėgia sukomplektuoti visų klasių.
Mokyklos, kurios vykdo vidurinio ugdymo programas su mažu mokinių skaičiumi, ne tik apriboja jiems ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, bet ir pažeidžia lygių galimybių teises tų mokyklų, kurios vykdo vidurinio ugdymo programas su dideliu mokinių skaičiumi klasėje. Mieste šiais mokslo metais yra 7 mokyklos, kurios 10-ose klasėse turi nepakankamą mokinių skaičių, t. y mažiau nei 50. Įgyvendinant šį mokyklų pertvarkos planą, jos ateinančiais mokslo metais neturėtų komplektuoti 11-ųjų klasių . Šioms mokykloms lemta būti pagrindinėmis.
Rokų vidurinės mokyklos pertvarkymas į pagrindinę mokyklą buvo numatytas 2012 m. rugsėjo 1 d. tikintis, kad jai bus įteisintas miesto pakraščio mokyklos statusas. Deja, tokio teisės akto neturima. Rokų vidurinės 10-ose klasėse mokosi 38 mokiniai, todėl ji ateinančiais mokslo metais turėtų nekomplektuoti 11-ųjų klasių ir 2011 m. rugsėjo 1 d. turėtų būti pertvarkoma į pagrindinę mokyklą.
Paskaičiuota, kad prijungiant Romainių pradinę prie Veršvų vidurinės mokyklos, net ir neatlaisvinant pradinės mokyklos patalpų, būtų sutaupoma 2,5 etato administracinio personalo, mažėtų pamainų skaičius, gerėtų ugdymo kokybė.
Kovo 11-osios vidurinės mokyklos pertvarkymas į pagrindinę mokyklą buvo numatytas 2011 m. rugsėjį, tačiau šio proceso pavėlinimą nulemia tai, jog čia mokosi specialiųjų poreikių mokiniai. Mokykloje įgyvendinami du integruoto ugdymo lygiai - visiška ir dalinė integracija. Iš besimokančių 572 mokinių 83 turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Be to, netoliese esančios mokyklos dar nepasirengusios kitais mokslo metais perimti iš kolegų didesnio skaičiaus moksleivių ir užtikrinti jiems mokymosi tęstinumą pagal viduriniojo ugdymo programą. Įvertinus tai, kad 2010 m. liepos 1 d. naikinamos apskritys ir joms pavaldžios specialiojo ugdymo įstaigos bus perduodamos savivaldybėms, tikslinga Kovo 11-osios vidurinės mokyklos pertvarkymą į pagrindinę mokyklą atidėti iki 2012 m. rugsėjo.
