aA
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad iš Kopenhagoje vykstančių Jungtinių Tautų (JT) klimato derybų sklindančios naujienos "nėra geros", tačiau išreiškė viltį, kad susirinkę pasaulio lyderiai išjudins tą procesą.
JAV gamtosaugininkų aktyvistų protesto akcija Kopenhagoje
JAV gamtosaugininkų aktyvistų protesto akcija Kopenhagoje
© Reuters/Scanpix

"Mus pasiekiančios žinios nėra geros, - pabrėžė ji. - Kol kas šios derybos neatrodo daug žadančios, tačiau aš, be abejo, tikiuosi, jog daugiau nei 100 valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavimas gali suteikti šiam renginiui būtiną postūmį."

A.Merkel planuoja vėliau ketvirtadienį atvykti į Danijos sostinę ir pasakyti kalbą viršūnių susitikime, kuriame derybos dėl kovos su pasauliniu klimato šiltėjimu įstrigo dėl turtingųjų ir besivystančių šalių ginčų.

"Daugelis pasaulio žmonių stebės, ar sugebėsime susitarti dėl sprendimo", - sakė ji.

A.Merkel pareiškė, kad Jungtinių Valstijų, kurios pagal taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mastą nusileidžia tik Kinijai, įsipareigojimai "nepakankamai ambicingi".

Pasak jos, pagal iki šiol pasiūlytą planą JAV ketina taršą anglies dvideginiu sumažinti tik 4 proc., lyginant su 1990 metų lygiu.

Tačiau Vokietijos kanclerė taip pat ragino besivystančias šalis prisiimti didesnius įsipareigojimus.

A.Merkel sakė, kad viršūnių susitikimas Kopenhagoje bus nesėkmingas, jeigu šalys nesusitars apriboti pasaulinio klimato šiltėjimo iki 2 laipsnių Celsijaus palyginti su priešindustrinio laikotarpio vidurkiu.

Pasak jos, jeigu Žemės atmosferai bus leista įšilti daugiau, šio proceso padarinių kaina gali būti daug didesnė negu šiuo metu planuojamų apribojimų. A.Merkel ragino nutiesti "naują pasaulinio vystymosi kelią".

"Šią valandą nežinau, ar tai bus sėkminga, - sakė ji, kalbėdama apie 2 laipsnių limitą. - Kartu su mūsų aplinkos ministru padarysiu viską, ką galiu, kad tai pasiektume".

N.Sarkozy: klimato derybose reikia įjungti aukščiausią bėgį katastrofai išvengti

JT klimato derybose reikia jungti aukščiausią pavarą arba jos "pajudės tiesiai katastrofos link", pareiškė ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Kopenhagoje.

"Turime įjungti aukščiausią bėgį šioje konferencijoje, arba mes lėksime tiesiai katastrofos link", - sakė jis savo kolegoms iš kitų valstybių.

"Liko mažiau negu 24 valandos. Jeigu ir toliau delsime, patirsime nesėkmę, - perspėjo N.Sarkozy. - Mes čia susirinkome ne į konferenciją apie pasaulinį atšilimą, mes esame čia, kad priimtume sprendimus".

Tuvalu premjeras iš derybų išvyks nusivylęs

Nedidelės salų valstybės Tuvalu premjeras Apisai Ielemia ketvirtadienį pareiškė, kad buvo nušalintas nuo derybų ir iš Kopenhagos konferencijos klimato kaitos klausimais išvyks su kartėlio skoniu burnoje.

"Mes nesame labai patenkinti, kaip vyksta tos visos derybos, - sakė ministras pirmininkas A.Ielemia žurnalistams. - Kelios atskiros šalys susitarimus priiminėja užkulisiuose. Jungtinės Tautos neturėtų taip dirbti".

"Iš šio susitikimo išvyksime su kartėlio skoniu burnoje. Tikrosios klimato kaitos aukos čia nebuvo išgirstos", - pridūrė vienos iš nedidelių salų valstybių, kurioms pavojų kelia kylantis vandens lygis, premjeras.

Vienuolika tūkstančių gyventojų turintis archipelagas spaudžia 194 Jungtinių Tautų konferencijoje dalyvaujančias valstybes priimti teisiškai įpareigojantį dokumentą, kuriame numatomos priemonės turi užtikrinti, kad pasaulio klimatas pašiltėtų ne daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus.

Tačiau dabar konferencijos dalyvės vos sutaria dėl klimato atšilimo ribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus, lyginant su iki laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją.

"Šiame susitikime sprendžiamas mūsų egzistavimo ateityje klausimas", - sakė premjeras, nelinkęs atsisakyti savo pateikto 1,5 laipsnio Celsijaus reikalavimo, kurio neįvykdžius, saloms grėstų užtvindymas.

"Mes privalome turėti saugumą užtikrinančių priemonių, kurios paremtos mokslu, paketą... Šios apsaugos priemonės nėra derybų objektas. Tokia yra viršutinė mūsų derybų čia riba, - sakė premjeras. - Patyrėme spaudimą, kad sutiktumėme su 2 laipsnių Celsijaus riba. Mes nepasiduosime šiam spaudimui. Tai nėra derybų objektas. Tuvalu savo pozicijos nekeis".

"Neturime kur bėgti - mes tiesiog turėsime ištverti, kai mus užgrius didžiulis ciklonas. Mes neturime kalnų, į kuriuos galėtumėme užlipti, neturime aukštumų", - kalbėjo premjeras, paklaustas apie prognozes jo šaliai, jei į Tuvalu reikalavimus nebus atsižvelgta.

Japonija siūlo milžinišką indėlį

Japonija trečiadienį paskelbė skirsianti besivystančioms šalims pagal klimato sutartį 1,75 trilijono jenų (46,4 mlrd. litų). Šis Tokijo žingsnis gali tapti svarbiu postūmiu Kopenhagoje vykstančiam Jungtinių Tautų (JT) klimato derybų viršūnių susitikimui.

Ši suma sudaro daugiau nei pusę su klimato pokyčių padariniais kovojančioms besivystančioms šalims iki šiol pasiūlytos finansinės pagalbos sumos, dėl kurios kilo daugiausiai nesutarimų Danijos sostinėje vykstančioje 194 šalių konferencijoje.

"Japonija... labai rimtai vertina savo atsakomybę tarptautinei bendruomenei, - šios šalies aplinkos ministras Sakihito Ozawa sakė žurnalistams. - Japonija šiandien nusprendė, kad mes besivystančioms šalims skirsime maždaug 1,75 trln. jenų finansinę paramą - tiek viešųjų, tiek privačių lėšų".

S.Ozawa nurodė, kad ši suma prilygsta 15 mlrd. JAV dolerių, nors, skaičiuojant pagal dabartinį valiutų kursą, tokia suma sudaro apie 19,5 mlrd. dolerių.

Japonija ir dar penkios šalys (Australija, Didžioji Britanija,Prancūzija, Norvegija ir JAV) taip pat nurodė įsteigsiančios fondą, iš kurio bus finansuojamos pastangos stabdyti miškų plotų mažėjimą. Šis veiksnys labai prisideda prie pasaulio klimato šiltėjimo, kuris, pasak mokslininkų, gali sukelti smarkias sausras, potvynius ir audras.

Europos Sąjunga (ES) jau anksčiau nurodė skirsianti 7,2 mlrd. eurų(24,9 mlrd. litų) planuojamam 30 mlrd. JAV dolerių fondui, iš kurio2010-2012 metais būtų teikiama parama besivystančioms šalims.

JAV prisidės, bet nesako kiek

Jungtinės Valstijos kartu su kitomis turtingosiomis šalimis iki 2020 metų kasmet skirs 100 mlrd. dolerių finansinę pagalbą su klimato pokyčiais kovojančioms neturtingosioms šalims, ketvirtadienį paskelbė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

JAV diplomatijos vadovė, atvykusį į Kopenhagoje vykstančias Jungtinių Tautų (JT) klimato derybas, sakė, kad šis indėlis "atitiks stiprią sutartį, pagal kurią visos didžiosios ekonomikos parems reikšmingus (taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis) mažinimo veiksmus ir pasirūpins, kad jie būtų įgyvendinami visiškai skaidriai".

Šis pareiškimas gali išjudinti JT klimato derybas, kurios įstrigo turtingosioms ir besivystančioms šalims ginčijantis dėl taršos apribojimų ir kovos su klimato pokyčiais priemonių finansavimo.

Pasak H.Clinton, paskelbti JAV įsipareigojimai turi paraginti kitus pasaulio lyderius susitarti Kopenhagoje dėl platesnės klimato sutarties.

"100 mlrd. JAV dolerių - didelė suma. Jos poveikis gali būti apčiuopiamas", - pabrėžė ji. 

Jungtinės Valstijos kol kas nepaskelbė, koks bus jų indėlis, nors Baltieji rūmai nurodė, kad bus prisidėta "sąžininga dalimi".

Kopenhagos vykstantis viršūnių susitikimas kulminacija pasieks penktadienį, kai pasaulio lyderiai, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama, mėgins galutinai susitarti, kaip bus kovojama su pasaulinio klimato pokyčiai nuo 2012 metų pabaigos, kai nustos galiojusios kai kurios istorinio Kioto protokolo sąlygos.

B.Obama pasiūlė iki 2020 metų 17 proc. sumažinti JAV taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, palyginti su 2005 metų rodikliais. Šis skaičius buvo įrašytas JAV Kongresui pateiktuose svarstyti teisės aktuose, tačiau jis gerokai mažesnis, negu ES ir Japonijos žadami įsipareigojimai.

"Prezidentas tikisi, kad jo dalyvavimas pagelbės", - sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas .

Derybų finalas žada įnirtingas diskusijas

Tikimasi, kad šie pranešimai suteiks deryboms papildomą postūmį.Tačiau delegatai baiminasi, jog dar reikia labai daug nuveikti, kad penktadienį, Kopenhagos konferencijos paskutinę dieną, susirinkę maždaug 120 pasaulio lyderių galėtų pasirašyti galutinę sutartį.

Besivystančios šalys, kurioms vadovauja daugiausiai pasaulyje atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis teršianti Kinija, kaltino konferencijos šeimininkę Daniją, jog ši nepakankamai konsultavosi prieš pasiūlydama planuojamo dokumento tekstą.

"Yra grupė šalių, manančių, jog jos yra geresnės negu mes, esantys pietuose, trečiajame pasaulyje", -pareiškė Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, kuris taip pat smerkė Vakarų šalių "imperinę diktatūrą".

Bangladešo ir Nepalo lyderiai ragino viršūnių susitikimo dalyvius siekti ambicingų tikslų, primindami, jog jų šalys gali ypač skaudžiai nukentėti nuo klimato pokyčių.

"Bangladešas nežymiai prisideda prie taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, tačiau yra viena iš labiausiai nuo jo nukenčiančių šalių", - sakė šios šalies premjerė Sheikh Hasina.

Danijos sostinėje prasidėjo JT klimato derybų paskutinių dviejų dienų finalas prasidėjo nenuslopus aštriems ginčams, kurie gali sužlugdyti pastangas suderinti ambicingą kovos su pasauliniu klimato šiltėjimu sutartį.

Lėtas tempas kelia įtampas

Tačiau taip pat stiprėjo nusivylimas dėl šių itin svarbių derybų lėto tempo.

194 šalių derybininkai jau 10 dienų mėgino susitarti dėl strategijos, kuri padėtų išvengti galimai katastrofinių pasaulinio klimato šiltėjimo padarinių, taip pat padėti labiausiai pažeidžiamoms šalims. Tačiau derybos strigo dėl nesutarimų tarp dviejų didžiausių teršėjų - Kinijos ir JAV, taip pat tarp turtingųjų ir besivystančių šalių.

Po trečiadienį skambėjusių tiesioginių kaltinimų Didžiosios Britanijos klimato ministras Edas Milibandas nuogąstavo, jog dėl naujojo klimato pakto gali nepavykti susitarti. Pasak jo, derybos atsidūrė "labai pavojingame taške".

"Žmonės gali sužlugdyti šį procesą, sužlugdyti sutartį ginčais dėl proceso", - sakė E.Milibandas.

Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas, skundėsi, kad šios derybos vyksta "sraigės greičiu", taip pat nereiškė didelių vilčių, kad pavyks suderinti sutartį.

"Vyksta labai įtemptos derybos, - pridūrė jis. - Tikėtina, kad čia bus sutelkta bene daugiausiai vyriausybių vadovų, kiek mena istorija, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, taip pat yra vieni didžiausių istorijoje".

Naujų vilčių suteikė Japonija, pažadėjusi skirti su klimato pokyčiais kovojančioms šalims stulbinamą finansinę pagalbą.

Sulaikė 260 demonstrantų

Didelė įtampą taip pat tvyrojo Kopenhagos gatvėse: policija panaudojo lazdas ir ašarines dujas, mėgindama sustabdyti apie 2 500 aktyvistų, kurie ketino žygiuoti prie griežtai saugomo konferencijų ir parodų centro "Bella Centre".

Policija nurodė sulaikiusi apie 260 demonstrantų, o kai kurie iš jų susigrūmė su policija, kai buvo uždaryti improvizuotame sulaikymo centre, įkurtame buvusiame alaus sandėlyje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.