Šis arešto orderis antradienį išprovokavo griežtą žydų valstybės reakciją ir įspėjimus, kad bet kokie mėginimai Didžiosios Britanijos teismuose apkaltinti Izraelio lyderius karo nusikaltimais gali smarkiai pabloginti dvišalius santykius.
Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas sakė, kad Izraelio ir kitų valstybių lyderiams turi būti garantuota galimybė laisvai atvykti į Didžiąją Britaniją ir vesti derybas su vyriausybe.
"Vyriausybė skubiai ieško būdų, kaip gali būti pakeista Jungtinės Karalystės sistema, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų", - sakė D.Milibandas.
"Procedūra, leidžianti siekti arešto orderio ir jį išduoti be išankstinės prokuroro žinios ar rekomendacijos, yra neįprasta Anglijoje ir Velse galiojančios sistemos ypatybė", - sakoma sekretoriaus paskelbtame pareiškime.
Izraelis anksčiau griežtai pasmerkė Tz.Livni arešto orderį, kurį, kaip pranešama, praėjusį savaitgalį išdavė teismas Londone.
Orderis sulaikyti buvusią žydų valstybės diplomatijos vadovę buvo išduotas dėl jos vaidmens šių metų pradžioje vykusiame Izraelio kare su Gazos Ruožą valdančiu islamistų judėjimu "Hamas".
Izraelis įspėjo Didžiąją Britaniją, kad šalis negalės atlikti svarbaus vaidmens taikos procese, jei nebus imtasi priemonių nutraukti tokius veiksmus.
"Izraelis atmeta radikalių elementų nurodymu britų teismo žengtą cinišką teisinį žingsnį, nukreiptą prieš opozicijos vadovę Tzipi Livni", - nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Žiniasklaida pranešė, kad išduoti arešto orderį sulaikyti Tz.Livni paprašė palestiniečių aktyvistai.
Dėl grėsmės būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn keli Izraelio pareigūnai ir buvę aukšto rango karininkai jau anksčiau atsisakė planuotų kelionių į Didžiąją Britaniją.
Žiniasklaida pranešė, kad dėl galimų teisinių problemų Tz.Livni taip pat atšaukė numatytą kelionę į Londoną. Tuo tarpu jos atstovai nurodė, kad kelionė buvo atšaukta dėl darbotvarkės problemų.
Izraelio vyriausybės vadovo Benjamino Netanyahu kanceliarija pranešė, kad premjeras "neparastai rimtai" vertina šį incidentą.
"Mes nesutiksime, kad IDF (Izraelio gynybos pajėgų) vadai ir kareiviai, kurie didvyriškai ir su tvirtu moraliniu pasiryžimu gynė mūsų piliečius nuo brutalaus ir pasibaisėtino priešo, būtų smerkiami kaip karo nusikaltėliai", - sakoma kanceliarijos apskelbtame pareiškime.
Tz.Livni gynė savo veiksmus per Izraelio karinį puolimą Gazoje.
"Operacija Gazoje buvo būtina. Operacija "Išlydytas švinas" pasiekė savo tikslą, kuris buvo atkurti Izraelio atgrasymo pajėgumus", - sakė buvusi diplomatijos vadovė per televiziją.
"Izraelis turi daryti tai, kas teisinga Izraeliui, nekreipdamas dėmesio į vertinimus, pareiškimus ir arešto orderius. Tai yra vadovybės pareiga, ir aš vėl priimčiau tokius pačius sprendimus", - pabrėžė ji.
Rugsėjį palestiniečius remiantys aktyvistai Londone paprašė teismo išduoti arešto orderį sulaikyti Izraelio gynybos ministrą Ehudą Baraką, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nurodęs, kad ministras turi diplomatinę neliečiamybę.
2005-aisiais Izraelio atsargos Doronas Almogas vos išvengė arešto Didžiojoje Britanijoje, kai neišlipo iš Londone nusileidusio lėktuvo ir sugrįžo atgal į gimtinę, sužinojęs, kad buvo išduotas orderis jį sulaikyti.
