- Opozicija visada balsuoja prieš biudžetą. Kodėl?
- Deja, dar nesukūrėme tokios politinės sistemos, kad formuodama biudžetą valdančioji dauguma tartųsi ir su opozicija. Manau, valstybei tai būtų naudinga, kitose valstybėse taip būna. Valdančioji dauguma galėtų rodyti iniciatyvą, norą susitarti. Per krizę tai netgi būtina. Kitos valstybės pasirašo susitarimus, kaip išeiti iš ekonominės krizės. Lietuvos politinė sistema atrodo išsigimusi, nes vyksta nesveikas demonstravimas, kas ką nugalės. Net ir krizės akivaizdoje.
- Gal rimtos partijos galėtų įveikti tą išsigimimą?
- Visi politikai turi būti atsakingi už esamą Lietuvos situaciją, nesvarbu, kur esi: pozicijoje ar opozicijoje. Bet iniciatyva turi būti daugumos. Jeigu reikia, ji turi pasiūlyti pasirašyti nacionalinį susitarimą ar kaip kitaip pavadintą bendrą dokumentą. Jame būtų išdėstyta, kurie žingsniai gyvybiškai svarbūs ir skubūs, o kuriuos galima nukelti vėlesniam laikui. Estai taip padarė. Bet pas mus vyksta tokia raganų medžioklė, nuolatinis aiškinimasis, kas kaltas. Ir tada, kai emocijos liejasi per kraštus, proto nebėra. Man, kaip politikui, labai liūdna ir gaila, kad nemokame susitarti.
- Ar ne todėl rietenomis pasipiktinusi tauta ieško vis naujo gelbėtojo, kurio valingi sprendimai pagerintų gyvenimą?
- Visiškai teisingai. Manau, kad tauta ir toliau taip elgsis. Nes solidžios atrodančios partijos, kurios Seime dirba nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, politinės kultūros neužsiaugino.
- Premjeras Andrius Kubilius kaip vieną didžiausių metų klaidų pripažino tai, kad su opozicija nerado bendros kalbos. Gal ir neieškojo?
- Atvirai sakau: tikrai neieškojo. Prieš biudžeto svarstymą aš pradėjau ieškoti sutarimo. Kartą net abu su premjeru pietavome. Akis į akį pasikalbėjome, pasikeitėme nuomonėmis, ar vienodai suprantame esamas problemas. Atrodė, jau pozicijos suartėja. Bet paskui vėl pasipylė kritika, ir jis viską atmetė. Jam mūsų siūlymai nepriimtini. O juk nėra geležinių taisyklių, kurias žinotų vienas ekonomistas ir galėtų viską išspręsti. Net Nobelio premijos laureatai nesugeba parašyti receptų, kaip įveikti pasaulinę krizę. Pirmiausia turi būti analitinis mąstymas, reikia priimti sprendimus, kurie duotų rezultatą po metų arba dvejų. Reikia tartis, pražūtinga įsivaizduoti, kad aš vienas teisus. Niekada nereikia pykti, kad kitas politikas arba ekonomistas turi kitokią nuomonę. Bet jei premjerui nereikia, kaip jam patarsi.
- Jau buvo paskelbta, kad opozicija turi šešėlinę Vyriausybę, o Jūs sakėte esąs pasirengęs imtis premjero atsakomybės. Ar bus keičiama Vyriausybė?
- Tai yra melas. Tokia informacija buvo paskleista, nes kažkas labai jautriai sureagavo į tai, kad opozicinės frakcijos ėmė dirbti kartu. Pagaliau pradėjome derinti kai kuriuos klausimus, tartis, kaip balsuosime. Anksčiau buvome kritikuojami, kad esame susiskaldę, kad opozicinės frakcijos silpnos. Dabar susivienijome ir pradėjome reikalauti iš valdančiosios daugumos tam tikrų rezultatų ir pokyčių. Tai paskleisti gandai, neva opozicija rengiasi valdžios perversmui. Neturime mes dar jokio šešėlinio kabineto, atvirai sakau.
- Kaip atsitiko, kad socialdemokratai, didžiausia opozicinė jėga, prarado net opozicijos lyderio postą?
- Na, čia užkulisiniai žaidimai, kuriuos sužaidė vienas Darbo partijos žmogus.
- Ar būtų stipri dabartinės opozicijos sudaryta Vyriausybė, jei tarpusavy žaidžiami tokie žaidimai? Ar Jūs pasitikite Darbo arba "Tvarkos ir teisingumo" partija?
- Jei sudėtume skaičius, tai šių frakcijų neužtektų daugumai suformuoti. O dirbti mažumos Vyriausybei – didžioji klaida. Mes dar nesame užaugę iki tokio demokratijos supratimo, kad galėtų būti formuojamos mažumos Vyriausybės kaip Skandinavijoje. Manau, didžioji klaida buvo ir Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybė. Mano nuomonė tokia: jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė imtųsi iniciatyvos suburti plačią koaliciją, kurios pagrindas – konservatoriai ir mes. Kitokios aš neįsivaizduoju. Jei neišsilaikys šita dauguma ir nepavyks suformuoti plačios koalicijos, gali būti ir pirmalaikiai Seimo rinkimai.
- Dabar parengta jūsų programa labai optimistinė. Iš jos atrodo, kad jei tik socialdemokratai būtų valdžioje, tuoj baigtųsi krizė ir vėl prasidėtų anuometinės dalybos. Kaip subalansuotumėte biudžetą, iš programos nesimato. O gal nereikia stengtis subalansuoti – tegul deficitas liejasi laisvai?
- Na, nesakome, kad krizė staiga pranyks. Mes kitaip išdėstome būdus įveikti krizę. Aš tikrai nepritariu deficito didinimui. 2004 metais, kai buvau finansų ministras, buvau parengęs konvergencijos programą 2005 metams. Joje numatytas nulinis deficitas. Jei ta mano programa būtų buvusi įgyvendinta, tai jau turėtume eurą Lietuvoje ir kitaip spręstume kai kurias kitas finansų problemas. Bet dėl koalicijos nesutarimų aš turėjau pasitraukti iš ministro posto.
- Tada buvo ekonomikos kilimo metai. O kaip dabar subalansuotumėte biudžetą? Juk prieštaraujate ir mokesčių didinimui, ir išlaidų mažinimui.
Mes kalbame apie išlaidų optimizavimą. Žiūrėtume, kur karpyti, bet nekirptume visų išlaidų tam tikru procentiniu dydžiu. Pirmiausia turi būti atsisakyta ministerijų, įvairių departamentų, žinybų funkcijų dubliavimo. Kai kurios žinybos turi būti sujungtos, kai kurios neturi būti išlaikomos iš biudžeto. Įvairiausios energetikos priežiūros inspekcijos, kurias Vakarų Europos šalyse seniai išlaiko verslas, Lietuvoje ima pinigus ir iš verslo, ir iš biudžeto.
- Ar užtektų sujungti keletą institucijų, kad padengtume milijardinį „Sodros“ deficitą? Ar vis tiek reikėtų pensijas mažinti?
- Čia mūsų ir valdančiųjų požiūriai išsiskiria. Jei jie nebūtų darę mokesčių reformos, bet būtų pradėję rengti ekonomikos gaivinimo planą, dabar būtų kita situacija. Mes šaukėme, rėkėme ir prašėme gaivinti ekonomiką. Tai, ką darė kitos šalys. Tuomet būtų buvę daugiau darbo vietų išsaugota. Nedarbas būtų augęs, bet ne tiek, kiek dabar. Mažiau verslo būtų perėję į šešėlinę ekonomiką ir būtų mažesnė emigracija. „Sodros“ įplaukos juk iš darbo užmokesčio. A.Kubilius tik dabar savo pranešime pasakė: kitais metais pradėsime rūpintis, kaip išsaugoti ir kurti darbo vietas. O juk tai buvo visų šalių pagrindinis tikslas prasidėjus ekonominei krizei.
- A.Kubilius sako, kad, nesiėmus mokesčių reformos, jau po dviejų mėnesių nebūtų buvę iš ko atlyginimų ir pensijų mokėti, niekas nebūtų skolinęs. Ar nebuvo tokios bėdos Lietuvoj?
- Nebuvo. Ką čia pliurpia nesąmones. Tik vienintelė Lietuva iš naujųjų ES šalių 2008 metus užbaigė su dar kylančiu bendruoju vidaus produktu (BVP). Net Estijoje jau buvo minusinis BVP.
- G.Kirkilas teigia, kad „Leo LT“ išardymas nutolina atominės elektrinės statybą. Jei dabar būtumėte valdžioje su TS-LKD, ar stotumėte mūru už to darinio išsaugojimą?
- Jei bendrovė nevykdo iškeltų tikslų, o tie tikslai nacionalinės reikšmės, reikia tokius darinius panaikinti. „Leo LT“ tikslas buvo pelnas, o ne elektrinės statyba. Reikėjo „Leo LT“ naikinti.
- Valdžia sumokėjo privačiai „NDX energijai“ 680 mln. litų ir atsiėmė jos valdytus VST. Ar geras toks būdas?
- Na, tai aišku, kad restitucijos atveju reikia kompensuoti privatininkui, bet kompensacijos dydį geriausiai galėtų nustatyti ekspertai, žinantys, kokia yra turto vertė, kiek buvo skirta lėšų „Leo LT“ išlaikyti. Opozicijos nariams tą būtų sunku pasakyti. Mes dabar neturime tos informacijos.
