Trys iš jų – nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos namuose, todėl į Prezidentūrą atvykti negalėjo. Konkurso globėjos D. Grybauskaitės, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Teisingumo ministerijos prizai juos pasieks vėliau.
Pirma vieta – muziejininkui A. Daukšai
Pačiu geriausiu Konstitucijos žinovu šiemet išrinktas 47 metų Panevėžio rajono gyventojas Audrius Daukša. Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus muziejininkas, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Konstitucijos egzamine dalyvavo trečią kartą.
Prezidentūroje pagerbtai antrosios vietos laimėtojai Gerdai Biretaitei iš Birštono – 26 metai, ji yra UAB "Taneta" administratorė.
Trečią vietą konkursą rengusi Lietuvos žurnalistų sąjunga, Teisingumo ministerija ir projekto partneriai skyrė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariui Andriui Kalesnikui ir Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų pareigūnui Andrej Valaj.
Tarp teisininkų geriausiu pripažintas pirmą kartą egzamine dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto studentas Juozas Valčiukas. Antroji vieta skirta taip pat šio universiteto studentui Edvinui Pociui, o trečioji – Utenos kolegijos teisės studentui Klaudijui Širveliui, kilusiam iš Ukmergės rajono.
Prezidentūroje DELFI direktorė Jurga Eivaitė apdovanojo ir mūsų portale geriausiai Konstitucijos žinias pademonstravusius asmenis. Įdomiausiais iš 10 tūkst. darbų pripažinti Gritos Dulskienės, Linos Kleismantienės ir Giedrės Misiūnienės rašiniai. Autorėms atiteko ne tik DELFI prizai, bet ir po 300 litų pokalbiams „Tele 2“ tinkle.
Užteks burbuliuoti, kad sunku ir brangu
Kaip DELFI teigė G. Dulskienė, galimybė savo mintis išdėstyti ne savivaldybėje, o internetu jai šiemet buvo itin aktuali. „Namuose auginu 4,5 ir 1,5 metukų vaikus, todėl kažkur eiti būčiau neturėjusi galimybės“, – pripažino radviliškietė.
Antra DELFI konkurso laimėtoja Lina Kleismantienė į Prezidentūrą atvyko su antroke dukrele Dominyka. „Mums tai – didelis įvykis“, – sakė sociologines apklausas atliekanti Raseinių gyventoja.
Kiekviename Konstitucijos ir Nacionalinio diktanto konkurse dalyvaujanti L. Kleismantienė pabrėžė, jog reikia gerbti kitų darbą, o ne burbuliuoti, kaip sunku, kaip brangu.
„Manau visa, kas vyksta aplinkui, taip pat ir gyvenimas, laikantis Konstitucijos, pirmiausia priklauso nuo kiekvieno iš mūsų“, – rašinyje teigė ji.
DELFI konkurso laimėtojos nuomone, nereikia ieškoti kaltų Seime, Vyriausybėj, teismuose ar dar kažkur, o „pirmiausia pasižiūrėt į save, įvertint savo elgesį“. To moteris sakė mokanti ir vaikus – dukrą bei septyniolikmetį sūnų.
Kritika „švogerių respublikai“
Prezidentūroje pagerbta DELFI konkurso laimėtoja, Turmanto pagrindinėje mokykloje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Mičiūnienė, atkreipė dėmesį, kad jau pirmieji Konstitucijos sakiniai, apibūdinantys, kokia gi yra lietuvių tauta (išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius), verčia mus abejoti.
„Kur gi tie mūsų papročiai: kilstelėti prieš kryžių kepurę, paaukoti silpnesniam („dvasine prasme auka didesnė yra to, kuris aukoja atplėšdamas nuo savęs, o ne to, kuris vartydamas milijonus – lyg šuniui kaulą numes tūkstantinę...“), kur vaikų pagarba tėvams?“, - klausia mokytoja.
G. Misiūnienės nuomone, Lietuvoje ypatingai trūksta demokratijos ir skaidrumo. „Užtenka „prasimušti“ į valdžią vienam – ir vienas pakui kitą į įvairius „šiltus postus“ sulipa visi giminės nariai, artimiausi draugai. Ne paslaptis, kad postai perkami, „dovanojami už gerus darbus“, skiriami politinėms partijoms, padedama tinkamai pasiruošti konkursams ir t.t.“, - rašydama apie „Švogerių respubliką“ atkreipia dėmesį DELFI skaitytoja.
Žmogus žmogui – vilkas?
Cituodama 7 konstitucijos straipsnį, kuriame teigiama, kad galioja tik paskelbti įstatymai, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, mokytoja priduria: „įstatymai galioja ne visiems Lietuvos gyventojų sluoksniams: jei turi gerą užnugarį – jokie įstatymai nebus baisūs“.
Tai, pasak G. Misiūnienės, įrodo ir Seimo nariai, labai dažnai pamirštantys valstybės interesus: „Jei vadovautųsi šiuo straipsniu, krizės metu Taupymo programą pradėtų nuo savęs“.
„Galima būtų komentuoti daugel LR Konstitucijos straipsnių, kurie realiai Lietuvoje „vykdomi“ kitaip. Įdomu, kokią Lietuvos valstybę būtų išpranašavęs Gedimino pranašas Lizdeika? Gal tas tūkstantis staugiančių vilkų ir buvo ženklas, kurį nutylėjo Lizdeika, kad „po tūkstančio metų žmogus žmogui taps vilkas“, - retoriškai klausė mokytoja.
Zarasuose gyvenanti G. Misiūnienė DELFI sakė ne pirmą kartą spaudžianti ranką Prezidentei. „Mėgstu dalyvauti įvairiuose konkursuose, tad kartą laimėjau kelionę į Briuselį, kuriame eurokomisare dirbo D.Grybauskaitė“, – pirmą susitikimą su dabartine šalies vadove prisiminė mokytoja.
Dalyvavo 50 tūkst. mokinių
Trečią kartą surengtas pilietinio ir teisinio švietimo projektas „Konstitucijos egzaminas 2009“ vyko Konstitucijos dienos išvakarėse, spalio 24-ąją. Per valandą savivaldybių salėse, pataisos įstaigose, tardymo izoliatoriuose, DELFI ir Lzs.lt tinklalapiuose bei mobiliuoju „Tele2“ internetu testą laikė per 1 500 šalies piliečių.
Egzamino išvakarėse Konstitucijos išmanymą pasitikrino per 50 000 moksleivių.
Pasibaigus Konstitucijos egzamino pirmajam turui daugybė šalies piliečių testą sprendė savarankiškai.
Konstitucijos egzamino finale, kuris vyko Vilniuje, Teisingumo ministerijoje, dalyvavo 48 žmonės, iš kurių 9 teisininkai ir 39 gyventojai, tapę pirmojo egzamino turo laimėtojais. Nuteistieji, tuo pat metu, kaip ir kiti finalo dalyviai, esė rašė pataisos namuose.
Dėl geriausio Konstitucijos žinovo vardo varžytasi dviejose grupėse – atskirai tarp gyventojų ir tarp teisininkų arba teisę studijuojančių žmonių. Visi jie rašė esė iš trijų pasiūlytų temų. Finalo dalyvių darbus vertino teisininkų, žiniasklaidos, visuomenės atstovų komisija.
