LŽ domėjosi, kaip žemės sklypus įsigijo Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkininkai. Nepaisant paskelbto viešojo tyrimo, Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Vėželis išėjo atostogauti. Kaip tik tądien, kai LŽ jo ieškojo kone su žvake. Jį pavaduoti palikta žemėtvarkininkė Ona Zelenkauskienė vis ramino: "Jis buvo pasirodęs. Dar ateis". Taip ir neatėjo. Neatsiliepė skambinant mobiliuoju telefonu. Nebuvo jo ir namie, Kakliniškių kaime.
Tiek to tarėme, juk jo "darbai" niekur neišnyko.
Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos skyriaus darbuotoja Ona Zelenkauskienė mums tiesiai šviesiai pasakė, kad jos viršininkas Vėželis savo žemes tvarkėsi dar tada, kai Elektrėnai priklausė Trakams. Vos ne į drumzlinus vandenis paskandinta sklypų gavimo istorija iškilo paviršiun, kai duomenų pareikalavo Vilniaus apskritis, specialiosios tarnybos, Seimo kontrolieriai. Jie ir aiškinasi, teisėtai ar neteisėtai įsigijo Vėželis žemės sklypus Šarkinės, Želvės, Steikūnų, Mitkiškių kaimuose.
Tądien, lankydamiesi Elektrėnuose, ant Žemėtvarkos skyriaus vedėjo durų išvydome skelbimą: "V.Vėželis atostogauja nuo VI.30 iki VII.15". Tuo tarpu dar viena Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja Teresė Butkevičienė, taip pat suskubusi pas Šimti nemažai žemės sklypų, tą pačią dieną susirgo. Kaip susirgo ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Kristijonas Kameneckas, telefonu patikinęs, kad nevengia susitikti su žurnalistais. Taip jau nutiko.
Detektyvinė istorija
Į Elektrėnus važiavome narplioti vienos istorijos, irgi susijusios su žeme. Ilgametis Elektrėnų ligoninės gydytojas Algimantas Adomaitis - senelių žemės Jonavos rajone paveldėtojas. Nesunkiai jis susitvarkė žemės nuosavybės dokumentus. Tiksliau tvarkė net ne jis, o jo tėvukas Pranas.
Tėvas, gyvenęs kartu su sūnumi, nusprendė pas Šimti jam priklausančią žemę natūra, perkeliant ją į Elektrėnus. Agrarinės reformos komisija žemės grąžinimo nevilkino. Buvo nubraižyta schema, planelis, surašyti dokumentai. Jau buvo pamatuotas ir sklypas, paženklintas riboženkliais. Žemę skyrė ten, kur buvo laisvi plotai, į kuriuos nepretendavo tikrieji šeimininkai. Adomaičiui buvo pasakyta, kad jam skirta žemė yra valstybės, tad dabar ją galima išnuomoti, o vėliau bus įteikti nuosavybės dokumentai.
Tėvukas, svajojęs bitininkauti, taip ir pasimirė, nesulaukęs akto, patvirtinančio jo nuosavybės teises. Žemės sklypu rūpinosi sūnus Algimantas. Kol sykį važiuodamas pro neva savo sklypą apstulbo pamatęs išdygusius du mūrinius namus. Jis pasidomėjo, kas vyksta. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Vėželis jam paaiškino, kad buvęs tos žemės savininkas persigalvojo ir nusprendė ats Šimti savo žemę natūra.
Pasakė ir to savininko pavardę - Bronius Kazlauskas. Žemėtvarkininkas Vėželis dar prasitarė, kad Kazlauskas žemę kažkam pardavęs. Pamėginome susirasti minėta Kazlauską. Išgirdome žinią - Broniukas prieš metus pasimirė. Susiradome statomų namų šeimininką ir iš jo išgirdome visai kitą žemės sklypo istoriją.
Pirko iš tikrojo savininko
Tikrasis žemės prie Elektrėnų ežero savininkas Vytauto Skorupsko uošvis Petras Sakalinskas. Žemę atsiėmė dukra. Vytautas su savo pačia gyvena Abromiškėse, turi namus ir žemės aplink juos. Nuosavybę atgavo ne visą, tik dalį. Abu pasitarę nusprendė sklypą parduoti. Taip sutapo, kad skelbimą apie parduodamą žemę pakabino prie verslininko Vytauto Rastenio parduotuvės.
"Aš tą skelbimą perskaičiau ir iškart nusiplėšiau, - pasakojo Rastenis. - Nuvažiavau pasižiūrėti, kur tas sklypas. Jau buvau planavęs statytis namą, tik man vienam ten žemės per daug. Pasiūliau savo verslo partneriui. Nuvažiavau pas Skorupską. Suderėjome. Taip aš įsigijau tą žemę. Su senu senutėliu Sakalinskų šuliniu".
Vytautas Skorupskas sakė mynęs savivaldybės slenksčius dėl kitos dalies žemės grąžinimo. "Valdžia neskuba, - porino Skorupskas. - Dar prieš savivaldybės rinkimus buvau užėjęs pas merą. Pabėdavojau, tai jis pažadėjo paskubinti reikalą. Rinkimai praėjo ir vėl viskas kaip buvę. O ten, prie ežero, dar daug tuščios žemės. Netikusi ji, pelkėta, bet vieta kurortinė. Man meras parodė kažin kokį planą ir paaiškino, kad toj vietoj valstybės žemė užbrėžta. Mūsų ten žemė. Nežinau, kodėl jos negrąžina. Gal saviesiems laiko". Skorupsko tikinimu, Kazlausko žemė kiek tolėliau, už kelių šimtų metrų buvusioje pionierių stovyklavietėje.
Dabartinis sklypo savininkas Rastenis sakė: "Labai daug netiesos apie mus prirašyta. Žemę įsigijome teisėtai, nusipirkome. Man peršasi išvada, kad kažkas mūsų sklypais dangstosi savo biznį varydami. Buvome giliai pasipiktinę dėl kertamo ąžuolyno. Bet kažkam to reikėjo".
Lė klausinėjo ir amžinatilsį Broniaus Kazlausko sesers Onos Sladkevičienės apie jų paveldėtą žemės nuosavybę. Moteris atsisakė kalbėti, prasitarusi, jog jokių žemių nei brolis, nei ji nepardavė.
Apsukrių valdininkų apgautas
Gydytoją Algimantą Adomaitį apgavo gudrūs valdininkai. Teikdami jam miglotus pažadus, patys sau sklypų gūžtas suko. Atsiverčiu Adomaičio žemės bylą. Kas gi pasirašė dokumentus apie grąžinamą žemę? Trakų rajono Vievio agrarinės reformos tarnybos viršininkas Romualdas Nenartavičius dar 1995 rugsėjo 29 pasirašė protokolą: "Ūkininkui Pranui Pumpučiui (gydytojo tėvui - A.S.) suteikti 2 ha žemės sklypą naudojimui".
Ir išvadą dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo Pranui Pumpučiui pasirašė Nenartavičius. Būtent Elektrėnų seniūnijoje, Geibonių kaime. Ir žemės sklypo planą įteikė. Sklypo planą braižė Valstybinio žemėtvarkos instituto darbų vykdytoja D.Jankauskienė. Buvo surašytas ir ribų paženklinimo aktas. Jį pasirašė Vievio apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkė Teresė Važnevičienė. Ieškojome šios žemėtvarkininkės Vievyje. Tačiau ant durų radome prilipdytą žinią: "Išvažiavome į Pastrėvį ir Žebertonis".
Vievio žemėtvarkininkę Teresę Važnevičienę knietėjo sutikti. Mat ir ji neatsispyrė pagundai pasirūpinti keliais žemių sklypais Vievininkų, Malūnėlių, Baltamiškių, Auseniškių kaimuose. "Nė viename įstatyme neparašyta, kad žemėtvarkos specialistams draudžiama įsigyti žemę. Mes esame tokie pat piliečiai kaip ir kiti Lietuvos žmonės. Mano vyras atsiėmė savo nuosavybę, kitą žemę pirko, aš buvau gavusi 3 hektarus asmeniniam ūkiui", - aiškino Važnevičienė.
Ji paminėjo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pataisytą 1999aisiais. Pataisa kaip tik atvėrė landą sklypų ir žemių medžiotojams. Mat iki 1999-ųjų piliečiai teisę atkurti nuosavybę galėjo notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams, tėvams, sutuoktiniui, vaikaičiams. Įstatymo taisytojai po vaikaičių dėjo kablelį ir įrašė, kad tokia teisė suteikiama ir kitiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos piliečiai. Tie "kiti asmenys" ir įsigijo sklypus gražiausiuose kampeliuose, prie ežerų ir upių.
