aA
Manoma, kad pastatas, kuriame šiuo metu veikia psichiatrijos ligoninė, prieš šimtmečius galėjo būti kunigaikščių rezidencija. Kelis dešimtmečius istorikai guodžiasi, kad pačiame Kauno centre stovi didžiulė vertybė - bemaž sveikutėliai kunigaikščių rūmai, tačiau juose ir toliau gyvena tik psichikos ligoniai.
Pastatas
Pastatas
© "Lietuvos žinios"
"Vilniuje valdovų rūmai nuo tuščios vietos atstatomi pagal piešinukus, o Kaune valdovų rezidencija tebestovi. Šiame pastate ilgiau nei keturis dešimtmečius įsikūrusi psichiatrijos ligoninė. Tai dar vienas barbariško elgesio su vertingu kultūros paveldu pavyzdys", - sako Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dėstytojas, vienas iš miesto bendrojo plano rengėjų Edmundas Jackus.

Kaune vėl atgijo kalbos, kad nedera reprezentacinėje senamiesčio vietoje, šalia Vytauto bažnyčios ir Perkūno namų, turėti grotuotą ligoninę. Specialistai mano, kad pastatas - neįkainojama istorinė ir architektūrinė vertybė.

Pirmoji rotušė?

Sklypas Muitinės gatvėje, kurioje šiuo metu įsikūrusi Kauno psichiatrijos ligoninė, minimas dar XV amžiuje. Vertingiausias statinys - vakarinėje komplekso dalyje išlikęs gotikinis pastatas, kurio fasadas puoštas rombiniais tamsintų plytų elementais. Tokia gotikinė puošyba būdinga tik Lietuvai.

Manoma, kad šis pastatas, esantis seniausių Kauno gatvių sankirtoje, galėjo būti vienas iš seniausių visuomeninės paskirties pastatų Kaune. Teigiama, jog tai yra senoji miesto rotušė. 1537aisiais Kauną ištiko vienas šiurpiausių gaisrų. Apie 1540-uosius karalienės Bonos įsakymu miestas iš naujo išmatuotas ir pradėta statyti nauja miesto rotušė. Senasis statinys galėjo tapti valdovų rezidencija. Tai liudija renesanso stiliaus langų apvadų plokštės su valdovų bareljefais. Vėliau šis pastatas priklausė įtakingam pirkliui, XVIII amžiuje čia veikė Kauno pavieto bajorų teismas.

Kuriami projektai

Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė netrukus žada paraginti Kauno miesto ir apskrities vadovus galutinai nuspręsti, kur iškeldinti psichiatrijos ligoninę ir kaip panaudoti vertingą pastatą. Pasak Vaškelienės, pirmasis darbų etapas jau atliktas, investicinių projektų pamatai pateikti Vyriausybei.

Manoma, kad gydymo įstaigą galima iškeldinti į Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje esančią ligoninę, o senamiestyje išplėsti universitetinį miestelį. Šalia yra Dailės akademijos padalinys, kiek toliau - Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, kitame Nemuno krante - Muzikos akademijos filialas. Be to, menamoje valdovų rezidencijoje galėtų įsikurti miesto muziejus, kurio Kaunas iki šiol neturi.

Pasak Vaškelienės, rūmai su skliautuotais rūsiais yra vienas geriausiai išsilaikiusių gotikos statinių, jo vertė prilygsta čia pat, kitoje gatvės pusėje, stovinčiam gotikos perliukui Perkūno namams. Vis dėlto, KVAD skaičiavimais, vien pastatui restauruoti reikėtų 11 milijonų litų. Jackaus nuomone, statinių komplekso atnaujinimo darbams, tyrimams bei pritaikyti naujai paskirčiai reikėtų maždaug 45 milijonų.

Svarbus objektas

Kauno miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus nuomone, tai valstybinės reikšmės objektas, galintis pritraukti lėšų iš užsienio.

Jackus teigia, kad šiuo metu pastatas niekam netinkamas, nes yra moraliai pasenęs. Pasak Dailės akademijos dėstytojo, negalima teigti, kad statinys netinkamas ligoninei, nes senasis pastatas 1870 metais buvo įkomponuotas į naujai statomos ligoninės ansamblį.

Manoma, kad greičiausiai tuo metu gotikinis mūras buvo paslėptas po tinku. Miesto ligoninė čia veikė ir tarpukariu, o apie 1960-uosius ji tapo gydymo įstaiga.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"