Dalis Lenkijos valstybinio Mokslų tyrimų komiteto remtos monografijos skirta karo pradžios įvykiams Lietuvoje, ypač Kaune. Dauguma leidinyje išspausdintų dokumentų ir nuotraukų taip pat mena Lietuvoje vykusią tragediją.
Su knygoje pateiktais dokumentais Lietuvos visuomenę numatoma supažindinti minint šiemet Lietuvos žydų genocido 60-ąsias metines.
Pasak V.Brandišausko, lenkų mokslininko knyga domina kai kuriais iki šiol Lietuvoje neskelbtais faktais ir dokumentais, skirtingomis sąlygomis ir aplinkybėmis įvairiose Europos šalyse vykdyto holokausto traktuote, taip pat profesoriaus T. Szarotos įvardintais užsienio šaltiniais.
Vienas tokių knygoje skelbiamų dokumentų yra hitlerinės Vokietijos saugumo policijos ir Ypatingosios tarnybos vado Reinhardo Heidrycho 1941 metų liepos 11 dienos raportas, kuriame teigiama "Kaune buvo apytikriai sutvarkyta 7800 žydų, iš dalies per pogromus, iš dalies lietuvių būrių". R. Heidrychas, iškvietęs žydų komitetą, paaiškinęs, kad gelbėjantis nuo naujų ekscesų, žydams būtina persikelti į getą. Šiam tikslui jis pasirinkęs Vilijampolę.
"Apie 205 lietuvių partizanų mes palikome Ypatingajame būryje, kurį išlaikome ir ruošiame galimoms egzekucijoms taip pat ir kitur", -rašo vienas pagrindinių nacių represinės sistemos kūrėjų ir vadovų.
Kitame jo dokumente - telegramoje iš Berlyno savo pavaldiniams Rytų Europoje R. Heidrychas liepia "nekliudyti apvalymo užimtose teritorijose siekiančioms antikomunistinėms ir antižydiškoms jėgoms. Priešingai, būtina joms talkinti, nepaliekant pėdsakų, kad ateityje vietiniai "savisaugos sluoksniai" negalėtų remtis mūsų nurodymais bei politine parama". Tokį žodinį nurodymą jis davęs Berlyne birželio 17-ąją, mažiau nei savaitei likus iki Sovietų Sąjungos užpuolimo.
Monografijoje pateikiami nacių vadovybės, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF), Laikinosios Vyriausybės dokumentai, cituojami Kauno karo komendanto pulkininko Jurgio Bobelio, kitų to meto veikėjų įsakymai bei kalbos, įvairiose šalyse išleistų buvusių Kauno geto kalinių, kitų liudininkų memuarai.
