Prezidentų pasirašytame bendrame pareiškime pažymima, kad šalys pripažįsta teisę rinktis savo saugumo užtikrinimo kelius, kartu įsipareigojant nestiprinti savo saugumo kitų valstybių saugumo sąskaita.
Pareiškime išvardijami keli tarptautiniai dokumentai, kuriais bus grindžiamas Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas, tarp jų - 1991 metų liepos 29 dienos sutartis, be kita ko, pripažįstanti kiekvienos šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą.
Anot pareiškimo, šalys kreips ypatingą dėmesį į Kaliningrado srities ir Lietuvos gyventojų "maksimaliai galimos judėjimo laisvės" užtikrinimą abipusiais pagrindais ir laikantis tarptautinių įsipareigojimų.
Pareiškime sakoma, kad "šalys nagrinės pervežimų ir tranzito, tarp jų - ir karinio tranzito, pavojingų krovinių, energijos išteklių ir kitų krovinių pervežimo per dviejų šalių teritorijas dvišalės teisinės bazės tolesnio tobulinimo galimybę".
Kaip BNS sužinojo iš gerai informuotų šaltinių, ši formuluotė vertinama kaip ypač sėkminga ir kompromisinė, nes ji sukėlė daugiausia nesutarimų per kelias dienas trukusias diplomatines derybas.
BNS žiniomis, Rusija siekė, kad prezidentų pareiškime atsispindėtų įsipareigojimas sudaryti naują ilgalaikę tarpvalstybinę sutartį dėl karinio tranzito. Tuo tarpu Lietuvą tenkina dabar galiojantis karinį tranzitą reglamentuojantis tarpvyriausybinis susitarimas, kuris automatiškai atnaujinamas kasmet.
Kaip žinoma, Rusija nuogąstauja, kad Lietuvai ateityje tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, bus panaikintos dabartinės vizų režimo lengvatos Kaliningrado srities gyventojams, nutrūks karinis tranzitas ir gerokai sumažės įprasti pervežimai per Lietuvą.
"Mes turime keletą nuomonių skirtumų dėl Europos saugumo architektūros klausimų, nes kiek skirtingai vertiname Europos saugumo architektūros kūrimą, ir manome, kad pastarosios žinios iš Balkanų patvirtina, kad NATO plėtra neveda prie valstybės saugumo didinimo", per spaudos konferenciją sakė Rusijos prezidentas V. Putinas.
"Tačiau pripažįstame, kad kiekviena valstybė gali savarankiškai nustatyti savo prioritetus saugumo srityje", sakė Rusijos vadovas.
Dokumente prezidentai sveikina pastarųjų metų dvišalių santykių vystymo pozityvias tendencijas ir pabrėžia Lietuvos ir Rusijos gero kaimyniško bendradarbiavimo reikšmę pasitikėjimo ir stabilumo stiprinimui Baltijos jūros regione ir Europoje naujojo tūkstantmečio pradžioje.
Pareiškime sakoma, kad Lietuva ir Rusija pasisako už aktyvesnį dvišalį dialogą visais lygiais. Jame svarbų vaidmenį turi suvaidinti gilėjantys dviejų šalių vykdomosios valdžios aukščiausiu institucijų kontaktai, Seimo ir Dūmos ryšiai, Lietuvos ir Rusijos regionų bendradarbiavimo vystymas, kurie labai padeda stiprinti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą.
