aA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško būdų, kaip pažaboti socialinę diferenciaciją ir skurdo didėjimą. Apie pragaištingai didėjančią socialinę diferenciaciją jau kuris laikas kalba daugelis ekspertų bei kairiosios politinės orientacijos politikų. Pagrindinė didėjančio skurdo priežastis - didėjanti bedarbystė.
Elgeta
Elgeta
© ELTA
Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kartu su Jungtinių tautų vystymo programa Lietuvoje rengia konferenciją “Skurdo mažinimas - nuo strategijos prie veiksmų”.

Remiantis konferencijos rengėjų informaciniu pranešimu: “daugelis tyrimų ir apklausų rodo, jog jeigu nebus imtasi bendrų veiksmų, nebus formuojamos politikos kryptys, skirtos padėti skurde gyvenantiems žmonėms, skurdas ir toliau liks neatsiejamas Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos Europos ar pasaulio šalies gyvenimo dalis. Skurdo mažinimas tiesiogiai susijęs su gyvenimo lygio kėlimu, o stabilumo ir saugumo visuomenėje stoka neigiamai veikia ūkio plėtrą”.

Praėjusią savaitę Prezidentas Valdas Adamkus informavo Jungtinių Tautų koordinatorę Lietuvoje Cihan Sultanoglu, kad netrukus bus įsteigta šalies vadovui atskaitinga Skurdo mažinimo strategijos komisija. Komisija stebės skurdo kitimą šalyje bei analizuos kovos prieš skurdą priemonių efektyvumą, skelbs kasmetį pranešimą apie skurdą mūsų šalyje.

Jungtinių Tautų plėtros programa pažadėjo finansiškai remti skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimą ir vykdymą Lietuvoje. Remiantis naujausia Statistikos departamento informacija, pernai metais per paskutinį ketvirtį gyventojų užimtumas sumažėjo 59,6 tūkst., tai yra beveik 4 proc. Per visus 2000 m. gyventojų užimtumas sumažėjo 85,3tūkst. arba 5 proc.

Labiausiai mažėjo užimtumas žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriuje - apie 48 tūkst. arba 15 proc., toliau - komunalinio, socialinio ir asmeninio aptarnavimo veiklose - apie 14 tūkst. arba 14 proc., transporto, sandėliavimo ir nuotolinio ryšio veiklose - 11 tūkst. arba 11 proc.

Daugiausia gyventojų 2000 m. ketvirtame ketvirtyje buvo užimta pramonėje - 20,5 proc., žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje - 18 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse - 15, 2 proc., švietimo įstaigose - 10,4 proc. Vis dėlto panašu, kad kol kas viena neišnaudotų nišų - paslaugų sfera. Pernai gyventojų užimtumas padidėjo viešbučių ir restoranų versle - įsteigta apie 9 tūkst. naujų darbo vietų arba 42 proc.