Mokslininkai kuria teorijas, kad sperma juda link kažkokių cheminių signalų, kuriuos siunčia kiaušinėlis. Šią reakciją jie vadina chamotaksija. Tačiau tikslios detalės yra miglotos. 1992 metais mokslininkai Briuselio universitete patepė proteinus šunų sėklidėse taip, kaip randamus kvapų receptoriuose.
Šie rezultatai privertė mokslininkus manyti, kad sekimo mechanizmas, kuriuo naudojasi sperma, gali būti panašus į ieškojimą pagal kvapą. Nosyje orinės kvapo molekulės, pavyzdžiui, "peperoni" picos, prisiriša prie receptorių molekulių ir sukelia grandininę reakciją, kurios dėka smegenys suvokia, kad kažkur netoliese yra "peperoni" pica.
Suintriguotas Briuselio mokslininkų grupės atradimų, Walensky nusprendė panašių receptorių paieškoti ir spermoje. Eksperimento išvadose, pateiktose sausio mėnesio “Molekulinės medicinos” (Molecular Medicine) žurnalo numeryje, teigiama, kad jis naudojo kvapų receptorių proteinų antikūnius, kuriuos Hopkinso laborarijoje išgavo neuromokslininkė Gabriele Ronnett. Jo teigimu, antikūniai prisiriša prie žiurkės spermos proteinų uodegėlės viršaus srityje – būtent šioje spermos dalyje yra mitochondrijos dalys, kurios tarnauja kaip jėgainė, tiekianti kurą tokiai ląstelių veiklai kaip plaukimas.
Taigi, receptoriai gali veikti maždaug taip pat kaip ir nosyje. Jie gali iš kiaušinėlio perduoti signalus į tas spermos sritis, kurios atsakingos už judėjimą link kiaušinėlio, teigia Walensky.
Sperma taip pat gali sušvelninti ar sulėtinti reakciją, tvirtina Walensky. Toks gebėjimas “nejausti” atsiranda nosyje tuomet, kai, pvz., visą valandą itališkame restorane uostote česnaką. Panašiai Walensky atrado ir tai, kad spermoje yra dar vienas proteinų komplektas, kuris sušvelnina pirmojo receptorių komplekto pojūčius. Šie proteinai gali pradėti savo darbą tuomet, kai sperma pagaliau pasiekia kiaušinėlį. Tuomet antrojo komplekto proteinai “pasako” spermai, kad ši nustotų plaukti ir pradėtų apvaisinimo procesą, -sako jis.
“Galbūt,” - spėlioja jis, -“receptoriai ant uodegėlės atsirado evoliucijos dėka.” Kadangi tik mažas spermos procentas po ejakuliacijos priartėja prie kiaušinėlio ir tik vienas iš spermatozoidų galiausiai užbaigia šias lenktynes, kiaušinėlio suradimas pagal kvapą gali būti gamtos išbandymas patiems stipriausiems spermatozoidams.
Tolimesni tyrimai gali atvesti prie naujų kontracepcijos metodų, teigia Walensky. Pavyzdžiui, surandant būdą nuslopinti spermos kvapo receptorių proteinus, mokslininkai gali išrasti būdą, kaip išvengti apvaisinimo. Ir priešingai, technika, kurios pagalba padidėtų spermos gebėjimas “užuosti” kiaušinėlį, galėtų prisidėti prie reprodukcinių apvaisinimo technologijų.
