Seimui priėmus nutarimą dėl kreipimosi į KT, ginčytinų pataisų galiojimas būtų sustabdytas. Premjeras Rolandas Paksas pirmadienį pareiškė, jog tai galėtų sukelti rimtą nestabilumą valstybėje.
Socialliberalų ir liberalų partijų ir frakcijų vadovai pirmadienį sutarė balsuoti prieš šias pataisas, tačiau du socialliberalų frakcijos nariai - Jonas Čiulevičius ir Egidijus Klumbys praėjusią savaitę savo parašais parėmė kairiosios opozicijos inicijuotą kreipimąsi į KT.
Iš viso šį kreipimąsi pasirašė daugiau kaip pusė parlamentarų - 71. Seime yra 141 narys. Pagal Konstituciją, į KT turi teisę kreiptis ne mažiau penktadalis parlamentarų - 28.
Pirmadienį po NS frakcijos posėdžio NS lyderis, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas žurnalistus tikino, jog frakcija antradienį vieningai balsuos prieš kairiosios opozicijos inicijuotą Seimo nutarimą.
NS frakcijos seniūnas Gediminas Jakavonis pranešė, jog frakcija šį sprendimą priėmė be balsavimo, bendru sutarimu. "Mūsų frakcija yra pakankamai vieninga, ideologiniu pagrindu suformuota ir ji veikia išvien. Ką mes ir turime dar kartą patvirtinti", sakė A.Paulauskas.
A.Paulauskas yra NS pirmininkas, tačiau formaliai kaip Seimo pirmininkas jokiai frakcijai nepriklauso. Tačiau G.Jakavonis pranešė, jog frakcija negavo J.Čiulevičiaus ir E.Klumbio pažado, jog jie balsuos vieningai.
Jis teigė, jog frakcija nedarė jiems spaudimo balsuoti prieš nutarimo projektą. "Mes sutarėme, jog jie pagalvos", sakė jis. Pats E.Klumbys BNS teigė nekeisiąs savo nuomonės, kurią jis pareiškė padėdamas savo parašą po kreipimusi į KT.
G.Jakavonis taip pat neatmetė galimybės, jog E.Klumbys ir J.Čiulevičius balsuodami gali susilaikyti. Pagal Seimo Statutą susilaikiusiųjų balsai pridedami prie balsavusių "prieš".
Praėjusią savaitę Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas Vytenis Andriukaitis, kurio vardu buvo užregistruotas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į KT, teigė, jog be J.Čiulevičiaus ir E.Klumbio, kreipimąsi žadėjo paremti dar 4-5 socialliberalai.
"Skaičių prasme jų tikrai nebus daugiau negu du", tikino G.Jakavonis. Paklaustas, ar frakcijų imtųsi kokių nors priemonių prieš kitaip balsavusius frakcijos narius, G.Jakavonis sakė: "Aš manau, kad mes kalbėtume apie tai".
NS frakcijos seniūnas taip pat sakė, jog socialliberalai svarsto galimybę parengti Valstybinių socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios padėtų neutralizuoti opozicijos kritiką. "Mes patys galime ištaisyti klaidą", sakė jis, pažymėjęs, jog tokių pataisų rengimas kol kas yra svarstomas tik kaip galimybė.
"Mano asmenine nuomone, šios pataisos (dėl pensijų mokėjimo apribojimo dirbantiems pensininkams - BNS) jokiu būdu nėra Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodros") reforma. Tai buvo tik noras subalansuoti "Sodros" biudžetą", sakė G.Jakavonis.
"Kol kas mes neturime paskaičiavimų, kiek jis buvo efektyvus", sakė jis, pažymėjęs, jog socialliberalai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami patikti tikslius paskaičiavimus.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Seimui priėmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, nuo šių metų sausio 1 dienos dirbantiems pensininkams, nepaisant jų amžiaus, mokama tik bazinė 138 litų pensija, išskyrus atvejus, kai gaunamos draudžiamosios pajamos neviršija 1,5 minimalaus atlyginimo dydžio (650 litų). Tuomet mokama papildomos priskaičiuotos senatvės pensijos dalies dalis.
Iki tol 65 metų ir vyresniems pensininkams, nepaisant jų gaunamų pajamų dydžio, pensijos dydis nebuvo ribojamas. Kitiems dirbantiems pensininkams pensijos buvo ribojamos tik tada, kai jų darbo užmokestis viršijo 1,5 minimalų mėnesio atlyginimą. Tokiu atveju buvo mokama tik bazinė pensija.
