Esą jis įvestų tvarką ir visus netikėlius pastatytų į vietą. Vėliau, kuomet V.Šustauskas tapo Kauno meru, jo entuziazmas ėmė vėsti. Dažname pasisakyme būdavo galima išgirsti tokią frazę: “Visi manėte, kad kai aš pradėsiu vadovauti Kaunui, miestas sugrius, bet miestas nesugriuvo”.
Tiesa, vargu ar galima džiaugtis vieninteliu laimėjimu, kad miestas nesugriuvo. Susirengęs į Seimą V.Šustauskas, žadėjo perauklėti nesąmones, jo nuomone, darančius Seimo narius, ydingai dirbančius biurokratus, na ir tvirtino visomis išgalėmis mažinsiąs skurdą.
Praėjo beveik penki mėnesiai, kaip V.Šustauskas išrinktas į Seimą, tačiau dabar jo kažkodėl nebesigirdi. Nesimato ir jo nuveiktų darbų. Galbūt pasitvirtina kažkada V.Šustausko rimtai ar juokais pasakyta frazė, jog jis esąs labai nusipelnęs ir į Seimą eina pamiegoti. Taip pat neužmirštama yra ir kita V.Šustausko frazė, kad tai ką jis kalbėjo anksčiau - mitinguose, reikia užmiršti.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį V.Šustauskas žurnalistus vadino besmegeniais ir sakė, kad tikėtis iš jo aktyvių veiksmų praėjus vos pusantro mėnesio po rinkimų yra nedovanotinas įžulumas. Esą jis privaląs susikaupti ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Tačiau panašu, kad net ir praėjus kone pusei metų V.Šustauskas vis dar kaupiasi ir taikosi prie naujų aplinkybių.
Per visą tą laiką V.Šustauskas prarado ubagų karaliaus titulą ir dalies savo šalininkų palaikymą, tačiau pasižymėjo kitose srityse. Mūsų aprašomasis herojus jau kelis mėnesius srebia vieno savo interviu Švedijos televizijai privirtą košę.
Oponentai V.Šustausko pasisakymą traktavo, kaip antisemitinius pareiškimus, pats V.Šustauskas tvirtino niekada nieko neturėjęs prieš žydus, esą antisemitinę bangą Lietuvoje sukėlė jėgos, suinteresuotos, kad Lietuva neįstotų į Europos Sąjungą bei NATO. Šiaip ar taip, visai neseniai Seimo Etikos ir procedūrų komisija V.Šustausko leksiką pripažino neetiška ir neatsakinga.
