aA
Verslininkai, kurių įmonėse naudojama nelegali programinė įranga, turėtų suprasti, kad tai gali sukelti neigiamas pasekmes tiek pačiai įmonei, tiek jos vadovui ar savininkui. Šalies teisės sistemoje nėra jokios "landos", ir to nereikia tikėtis. Priklausomai nuo nelegalios įrangos vertės ir atliekamų veiksmų, įmonė gali būti patraukta civilinėn, o jos darbuotojai ar savininkai administracinėn, ar net baudžiamojon atsakomybėn.
Šiuo metu Mokesčių policijos departamente prie VRM veikia Intelektinės nuosavybės teisių gynimo poskyris. Mokesčių policija, gavusi informaciją iš autorių ar autorių gynimo organizacijų apie autoriaus teisių pažeidimą, gali atlikti įmonės veiklos patikrinimą. Policijos veiklos įstatymas leidžia policijos pareigūnui, tiriančiam nusikalstamas veikas ar duomenis apie tokių veikų darymą, tikrinti įmonių veiklą, kompiuterinių programų įsigijimo ar realizavimo teisėtumą, darbo metu įeiti į įmonės patalpas, o ne darbo metu patekti į patalpas su įmonės atstovu. Jei policijos pareigūnai atlieka kratą, įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui turi būti pateikta prokuroro sankcija, o kompiuterio bei neteisėtų kompiuterinių programų poėmiui - prokuratūros tardytojo nutarimas. Beje, krata gali būti atliekama tik tose patalpose ir vietose, kurios nurodytos dokumentuose, o daiktai gali būti paimti tik tie, kurie nurodyti prokuratūros tardytojo nutarime. Tai galioja tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims.

Aukščiausias šalies įstatymas, Konstitucija, gina autorių teises, nes programinė įranga yra tokia pat nuosavybė kaip ir kitoks turtas, todėl jos turėjimas ir naudojimas pažeidžiant jų kūrėjų ar platintojų teisės yra baudžiamas. Autorinių teisių įstatyme nurodyta, kad teisėtai įgytos kompiuterinės programos kopija ar adaptavimas be autorių teisų subjekto licenzijos leistinas tik tuomet, kai šie veiksmai yra būtini tam, kad būtų galima naudotis teisėtai įgyta programa pagal paskirtį, atgaminti teisėtą kopiją, kuri neveikia dėl jos praradimo, sunaikinimo. Savininkas taip pat turi teisę be leidimo išbandyti, nagrinėti, patikrinti teisėtai įgytos programos veikimą, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis, principais remiasi programa ar jos dalys.

Priklausomai nuo turimos nelegalios programinės įrangos kiekio ir to, kas su ja buvo daroma (kopijuojama, platinama, gabenama ir pan.), įstatymams prasižengę ar nusikaltę asmenys gali būti traukiami administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Administracinis teisės pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 1000 litų iki 2000 litų, o už pakartotinį nusižengimą - 3 tūkst. litų. Baudžiamajame kodekse bausmės yra nepalyginti griežtesnės - nuo vienerių iki dviejų metų laisvės atėmimas arba bauda. Taip pat taikomas turto konfiskavimas. Tiek administracinės, tiek baudžiamosios atsakomybės atvejais konfiskuojamas kompiuteris, nelegali programinė įranga, o autoriai ar juos atstovaujančios organizacijos turi teisę kelti civilinius ieškinius, kuriuos patenkinus gali būti išieškomos iš pažeidėjų tūkstantinės sumos.

Kokių nors išimčių ar mažesnių baudų ir bausmių nenumatoma. Jos gali sumažėti kaip ir kitų nusikaltimų atvejais - kai yra lengvinančių aplinkybių, pavyzdžiui, savanoriškai atlyginami nuostoliai ir pan.

Įstatymai tiek privačius ir juridinius asmenis, tiek valstybines institucijas traktuoja vienodai ir nenumato jokių išimčių. Deja, kol kas neteko girdėti, kad Mokesčių policija būtų tikrinusi valstybines įstaigas.