aA
Vyskupų konferencijos atstovas mano, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl valstybės ir religinių bendruomenių mokyklų veda prie bendrų bažnyčios ir valstybės mokyklų naikinimo.
Konstitucinis Teismas antradienį nustatė, kad Švietimo įstatyme apibrėžta religinių bendruomenių įtaka bendroms valstybės ir religinių bendruomenių mokykloms prieštarauja Konstitucijai.

KT nustatė, kad įstatyme numatyta galimybė religinei bendruomenei teikti skyrimui tokios mokyklos vadovą, organizuoti pedagogų atestaciją prieštarauja valstybės ir bažnyčios atskirumo principui.

Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Adolfas Grušas BNS korespondentui sakė, jog mokyklose duodamas išsilavinimas, tačiau tėvai turi teisę pasirinkti, kaip auklėti vaikus, todėl turėtų būti galima pasirinkti mokyklas, kuriose auklėjama "tam tikra kryptimi".

"Grįžtame į tą poziciją, kurioje buvome penkiasdešimt metų", antradienio Konstitucinio Teismo nutarimą komentavo A. Grušas.

Jis apgailestavo, kad iki šiol bažnyčia suvokiama tik kaip organizacija.

Ko manymu, vadovų skyrimas ir pedagogų atestacija taip pat yra pagrįsta, nes norint mokykloje ugdyti vaikus tam tikra kryptimi, atitinkamos pažiūros taip pat turi būti priimtinos ir kiekvienam pedagogui.

Pasak jo, bažnyčia kol kas nepajėgi steigti privačias mokyklas, be to jos būtų neprieinamos didžiajai daliai vaikų.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra dvi mokyklos, kurių steigėjas yra valstybė ir religinė bendruomenė. Tai Panevėžio katalikiškoji mergaičių žemės ūkio mokykla ir Kauno aukštesnioji katechetų mokykla.

Katalikiškos pakraipos mokyklų, kurios priklauso savivaldybei, Lietuvoje yra 11, 12 mokyklų yra įsteigusios religinės bendrijos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.