aA
Yra įvykių, kurie motyvuoja pasiaukojančiam darbui. Bet yra ir tokių dalykų, kurie nuvilia, dėl kurių nusvyra rankos ir nebesinori dirbti.
Kęstutis Masiulis
Kęstutis Masiulis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

A. Kubilius kadencijos pradžioje iš valdymo specialistų, politikų, valstybės tarnautojų subūrė Saulėlydžio komisiją. Ji buvo įpareigota teikti valdymo pagerinimo ir taupymo siūlymus. Komisijos darbo pradžią lydėjo entuziazmas, grindžiamas viltimi, jog dirbame naudingą ekspertinį darbą, kuris duos valstybei naudingų rezultatų, nes neabejojome, kad siūlomi sprendimai bus vykdomi.

Viena pirmųjų problemų, kurią ėmėsi spręsti ši komisija, buvo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) veiklos analizė.

Argumentai dėl šios institucijos nereikalingumo, bent jau tiems, kas bent kiek domisi valstybės valdymu, buvo senai žinomi, ir, sakyčiau, yra net „barzdoti“. VTAKT nevykdo jokių unikalių, tik jai būdingų funkcijų, bet dubliuoja kitas institucijas. Dar daugiau, ji jau seniai garsėja kaip „banderolių skaičiuotoja“. Tarnybos veiklą lydi konfliktai ir priekaištai, jog ji sukelia dirbtinių ir nereikalingų kliūčių verslui.

Komisija nutarė naikinti

Šią tarnybą panaikinti bandė dar G. Kirkilo laikų Saulėlydžio komisija. Tačiau ji to padaryti nesugebėjo. Todėl tokią liūdną patirtį komisijos nariai laikė ir iššūkiu, ir lakmuso popierėliu, kuris turėjo įrodyti šios komisijos veiksningumo įrodymu. Ypač turint omenyje tai, kad į taikiklį patekusi institucija visuomet garsėjo puikiais ryšiais su politikais ir stipriu lobistiniu užnugariu.

Todėl nenuostabu, kad VTAKT veiklos analizė Saulėlydžio komisijoje judėjo keistai. Strigo net paties klausimo pateikimas svarstymui. Klausimas vis nepatekdavo į darbotvarkę, nors to reikalaudavo komisijos nariai!

Pagaliau patekęs į komisijos posėdžio darbotvarkę šis klausimas buvo gana greitai ir sklandžiai apsvarstytas. Komisija nutarė VTAKT panaikinti. Tokiai nuomonei pritarė ir Vyriausybė, tačiau netrukus kažkodėl persigalvojo, o klausimą „persvarstymui“ grąžino Saulėlydžio komisijai. Komisija dar kartą Vyriausybei pasiūlė ryžtingai laikytis akivaizdaus ir logiško savo ankstesnio sprendimo...

Ir štai atsirado naujų sprendimo generavimo kanalų. Du premjero patarėjai, net nedalyvavę Saulėlydžio posėdžiuose, nutarė revizuoti valdymo ekspertų sprendimą ir pasiūlė išsaugoti šią instituciją. VTAKT netgi pradeda priiminėti naujus darbuotojus... Še tau, boba, ir devintinės. Štai koks užtikrintumas institucijos gyvybingumu!

Biurokratijos ir „gerų ryšių“ „smagratis“ traiško valdymo logikos argumentus, kuriais siūloma viešojo sektoriaus valdymą išgryninti iki aiškių ir paprastų procedūrų. Kartu paneigiama taupymo filosofija, raginanti nefinansuoti besidubliuojančių funkcijų. Dūžta ir verslo viltys apsišvarinti nuo biurokratiškų barjerų ir smulkmeniško priekabiavimo fariziejiškai mojuojant „kovos su alkoholizmu“ vėliava.

Lakmuso popierėlis, deja, nusidažė valdymo reformatorių pralaimėjimo spalva... O gal dar yra viltis, kad Vyriausybė sustabdys biurokratizmo smagratį? Pamatysim.