Prie jų taip pat ketina prisidėti antiglobalistinio sąjūdžio "Globalising Resistance" aktyvistai ir šalies pacifistinių judėjimų skėtinės organizacijos "Stop the War" nariai.
Graikijoje sostinėje Atėnuose prie Jungtinių Valstijų ambasados ketinama surengti antikarinį mitingą, o visuose Iberijos pusiasalio miestuose bus iškabinėti plakatai, smerkiantys Ispanijos ministrą pirmininką Jose Marią Aznarą (Chosė Mariją Asnarą), kuris rėmė JAV inicijuotą karą Irake.
Kitose šalyse Gegužės 1-osios eisenų dalyviai skanduos tradicinius gegužės 1-osios šūkius, smerkiančius skausmingas ekonomikos reformas.
Berlyne, kur numatoma surengti ne mažiau kaip 65 įvairias demonstracijas, 7 500 pareigūnų mėgins užkirsti kelią smurtui, kurį Vokietijos sostinėje jau daugiau kaip dešimt metų šią dieną mėgina išprovokuoti kairiųjų ekstremistų kurstomas jaunimas.
Prancūzijoje ir Austrijoje šimtai demonstrantų daugiausiai dėmesio skirs pensijų reformoms, o šveicarai sieks atkreipti valdžios dėmesį į jiems labiau aktualų moterų teisių ir lyčių lygybės klausimą.
Lyčių nelygybės nepamirš ir Norvegijos kairieji, o šios šalies pacifistai protestuos prieš "Amerikos hegemoniją, karą ir Irako okupaciją" bei ragins Izraelį pasitraukti iš okupuotų palestiniečių teritorijų.
Dėl vietos vaizdingose Čekijos sostinės Prahos gatvėse varžysis patys įvairiausi prieš karą ir kapitalizmą, už ir prieš Europos Sąjungą agituojančių judėjimų aktyvistai.
Maskvoje profsąjungų vadovaujamose demonstracijose bus reikalaujama geresnių gyvenimo sąlygų, o kelios politinės partijos, tarp jų ir komunistai, protestuos "prieš karą ir prieš didįjį verslą, eksploatuojantį darbo žmones".
Lenkijoje pirmą kartą po komunizmo žlugimo prieš 14 metų Gegužės dienos eisenų nerengs pagrindinė šalies kairioji profesinė sąjunga OPZZ. Šios dienos renginių boikotu ji nusprendė protestuoti prieš didelį nedarbą ir augantį skurdą.
