aA
Gegužės 1-ąją dabartinės valdančiosios daugumos dėka bus nedarbo diena, ir socialdemokratai, kaip ir kiekvienais metais, stengsis parodyti, kaip jie rūpinasi dirbančiaisiais, kokie yra ištikimi savo elektoratui.
Socialdemokratinė koalicija
© ELTA
Retas kuris tą ar kitą dieną bus linkęs pripažinti, kad po socialdemokratų sparneliu esanti didžiausia Lietuvoje profesinė sąjunga toliau merdi ir neatlieka tos funkcijos, kurią turėtų. Ir šiaip visų profsąjungų veikla Lietuvoje toli gražu ne pavyzdinė.

Tačiau tai ne vienintelė socialdemokratų veiklos grimasa. Teigdami viena, o darydami kita, socialdemokratų politikai sugeba sumaniai apdumti žmonėms akis. Socdemai toliau sėkmingai prisidengia savo lyderių autoritetais ir…daro tai, ką yra suplanavę daryti.

Kritikuojamos valdymo ir pensijų reformos, politika žemės ūkio ar sveikatos apsaugos srityse socdemų pernelyg nejaudina. Socdemai visada randa argumentų paaiškinti, kodėl tik likus kelioms savaitėms iki referendumo dėl ES reikia bent porą kartų taisyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Kodėl, kaip pastebėjo politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, žemdirbiams pinigų galima rasti, o bibliotekininkių atlyginimams – deja, ne.

Vilniaus mero rinkimai, tiesa, sukėlė nemažai triukšmo, tačiau socdemams dėl Gedimino Paviržio, nepaisant gana šiurkščių procedūrinių pažeidimų, kol kas pavyksta išvengti visuomenės rūstybės. Greičiausiai todėl, kad ir liberalas Artūras Zuokas - ne be nuodėmės.

Taip, buvo protestų, nepatenkintieji mero rinkimais į Prezidentūrą laidė tualetinio popieriaus ritinėlius, bet visa tai buvo panašiau į “Lietuvos ryto” bei jo protežė A.Zuoko organizacinius darbelius. O be to, visa audra buvo nukreipta ne į premjero, o į Prezidento daržą.

Emociškai visuomenė labiau nerimavo dėl Vytauto Grigaravičiaus likimo. Čia socdemai suklupo, neteko ministro, nors ir Juozo Bernatonio atsistatydinimas nuliūdino tikrai ne visus sodemus. Bet ir vėl jie darys savo, nes ministru, atrodo, taps Virgilijus Bulovas, senas premjero Algirdo Brazausko parankinis.

Socdemai šiai kandidatūrai pritaria kone vienbalsiai, o Prezidentas Rolandas Paksas kol kas dar neparodė žadėtosios drąsos bei principingumo, kai tai nors kiek susiję su socdemais ir Algirdu Brazausku. Kas, kad žadėjo kandidatą paegzaminuoti. Atrodo, kad tai tik įspūdžiui sudaryti, jog ne iš karto sutinka su visais socdemų pasiūlymais.

Žiniasklaida ir opozicija iš karto prisiminė, kad vidaus reikalų viceministras, dabar siūlomas į ministrus, po stalu kurpė Rusijai palankesnes tranzito per Lietuvą – būsimąją ES teritoriją – taisykles ir bandė apeiti atsakingus už šį reikalą pareigūnus.

Šis įvykis tapo žinomas daugeliui Europos Sąjungos šalių pareigūnų, o V.Bulovo “paslauga” bei nesuderinti bei neaptarti Algirdo Brazausko pareiškimai apie greitaeigio traukinio galimybę tuomet apsunkino diplomatų derybines pozicijas. Spaudimas Lietuvai ir iš Rusijos, ir iš Europos Sąjungos dėl Rusijos gyventojų tranzito į Kaliningrado sritį buvo išties nemažas.

Jautresni sakytų, kad tokia viceministro veikla prilygsta kone valstybės interesų išdavimui. Tačiau socdemams ir, atrodo, jų kolegoms socialliberalams svarbiau, kad žmogus savas, patyręs, orientuojasi sistemoje. Jaunesnis ir ne toks savas gali nesusiorientuoti, turbūt ir pradėtų reikalų nesutvarkytų, nes iki kitų Seimo rinkimų ne tiek daug ir liko. Taip sakė pats A. Brazauskas.

Dar didesnė paslaptis gaubia socialdemokratų ir Rusų sąjungos draugystę. “Atgimimui” prieš metus parašius ne itin pozityvų straipsnį apie šią organizaciją, buvo sulaukta grasinimų kreiptis į teismą. Grasinimai neišsipildė, tačiau savaitraščio žurnalistų prognozės, atrodo, kad taip. Šalia kitų Rusų sąjungos pirmininko Sergejaus Dmitrijevo “darbelių” Lietuvos naudai prisidėjo ir tai, kad jis, tarptautinėse institucijose atstovaudamas Lietuvai, labiau gina ne Lietuvos, o Rusijos interesus bei jos politiką.

Kyla šioks toks skandalas žiniasklaidoje, tačiau socialdemokratai stengiasi į tai nereaguoti, nors būtent po savo sparnu “atnešė” šią partiją į Seimą ir formaliai Rusų sąjunga priklauso valdančiajai daugumai.

Galima būtų manyti, kad vis dėlto socialdemokratų, ne vien tik partijos, bet ir A.Brazausko, įvaizdžiui ne vienas rezonansinis jų veiksmas pakenks ir jų galybė valdžioje bus šiek tiek apribota pačių rinkėjų valia. A.Brazausko autoriteto šaltiniai, regis, neišsemiami, opozicija susikaldžiusi ir neprincipinga, tačiau ir jam ne į naudą skandalai Vyriausybėje ir partijoje.

Tačiau socialdemokratai prieš artėjančius Seimo rinkimus turi vieną puikų kozirį, kuris iki šiol buvo naudojamas pačiomis įvairiausiomis progomis, ir dar gali padėti. Šalies ekonomika auga, todėl žmonių sąmonėje klaidų padarusiai valdžiai gali būti atleista. O juo labiau A.Brazauskui, šalies ekonomikos gelbėtojui.

Socialdemokratams prieš rinkimus labai naudingas bus ir dar vienas dalykas, apie kurį dabar tik pradėta kalbėti. Europos Sąjungos fondų lėšomis domisi ne tik žemdirbiai, bet ir verslas. Pinigus skirstant atskirų Lietuvos valdžios institucijų vaidmuo nebus lemiamas, bet korupcijos, dalijant ES pinigus, neišvengė beveik nei viena nauja ES narė dar prieš naują artėjančią ES plėtrą.

Sakysite, tik interpretacijos… Tačiau ir buvęs Vilniaus meras interviu “NK Verslui” teigė, kad “…egzistuoja partijų finansavimo problema. Įmonės, gaunančios darbų mieste, būna patenkintos, nes turi ilgalaikių užsakymų. Žinoma, rinkimuose jos paremia mane ar mano partiją”.

Taigi tai nėra tik socdemų ar jų partnerių yda. Vargu ar galimybėmis pažadėti valstybės protekciją įmonėms už paramą per rinkimus nepasinaudotų kitos politinės jėgos Lietuvoje, kurios turėtų tokią valdžią, kaip socialdemokratai. Labiau abejonių keltų, ar jos turėtų patirties tiek valdžios sukaupti.

O pinigai rinkimuose labai svarbus veiksnys. Tai parodė ir jau po siūlelį išnarstyti Prezidento rinkimai. Jie padeda pateisinti visus blogus, neteisingus, daug kritikos sukėlusius darbus. Jie tikrai padeda laimėti.