Laba diena, gerb Olegai.
Turiu problemą su drauge. Mes bendraujame jau 11 metų. Iš pradžių bendrauti buvo lengva kaip ir su visomis draugėmis. Po to, kai aš ištekėjau, mūsų draugystė nutrūko. Po kelių metų draugė vėl pasirodė, bet jau buvo labai pasikeitusi. Sužinojau, kad ji buvo išprievartauta ir jai sutriko psichika. Ji gydėsi 4 metus. Jai atrodo, kad ją persekioja žmogus, kuris tariamai myli ją. Neleidžia jai bendrauti su niekuo išskyrus mane. Toks bendravimas mane labai vargina, bet jos mama prašo, kad aš nenutraukčiau draugystės su ja. Ji tik manimi tiki ir tik aš galiu jai įteigti ką nors daryti. Bet juk man tai labai didelė atsakomybė. Aš viena auginu sūnų ir jam turiu skirti nemažai laiko, o dar klausyti draugės "kliedesių". Po tokių susitikimų, pokalbių jaučiuosi pavargusi, skauda galvą. Nemaloniai jaučiasi ir mano mama, su kuria kartu gyvenu.
Ką galėtumėte patarti, kaip bendrauti su tokiu žmogumi, kaip palengvinti savo ir artimųjų gyvenimą? Nutraukti "draugystės" nesiryžtu, nes gaila žmogaus, ir be to, jos mama prašo taip nedaryti.
Dėkoju už patarimą
R.L.
Atsakymas
Gerbiama R. L.,
Jums nepavyksta būti altruiste. Jus vargina tas vaidmuo, į kurį jus išrinko draugės psichika. Jei jums labai jau tai nepatinka, meskite ją. O jei negalite, tai būkite vis dėlto pati sveiko proto ir pasakykite draugei, ką manote apie tai. Ne visuomet reikia įsitekinėti psichiniams ligoniams. Kažkas turi likti sveikas.
Iki.
Olegas
