"Aš pasiūliau kandidatūrą Virgilijaus Bulovo, dirbusiu jau ministru", - po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė A.Brazauskas.
Premjero teigimu, V.Bulovas pažįsta vidaus reikalų sistemą.
"Tuo labiau, kad kadencija šitos Vyriausybės ilgų ilgiausiai yra pusantrų metų, todėl teikti žmogų, neturintį patirties, nepažįstantį labai sudėtingos, labai plačios, plačiašakės sistemos, būtų, galbūt, neteisinga", - sakė A.Brazauskas.
Vyriausybė turės atsistatydinti po Seimo rinkimų, kurie vyks kitų metų rudenį.
A.Brazausko teigimu, "kandidatūrų galėjo būti" ir kitų, tačiau neįvardijo, kokie tai politikai.
Premjeras teigė prezidentą paprašęs kaip galima greičiau pasirašyti dekretą dėl naujo ministro skyrimo, nes antradienį vyks Seimo sesija, kurioje galėtų prisiekti naujasis ministras ir pradėti darbą. Kitas parlamento posėdis numatytas tik gegužės 15 dieną.
A.Brazauskas žurnalistams pažymėjo, jog V.Bulovo kandidatūra suderinta su koalicijos partneriais socialliberalais - jis pirmadienį ryte telefonu apie jį kalbėjęs su Seimo pirmininku, Naujosios sąjungos lyderiu Artūru Paulausku, šiuo metu viešinčiu Portugalijoje.
Premjeras, vadovaujantis Socialdemokratų partijai, tikisi, kad pirmadienį po pietų posėdžiausianti Seimo socialdemokratų frakcija pritars V.Bulovo kandidatūrai.
A.Brazauskas su V.Bulovo teigė kalbėjęs apie vidaus reikalų sistemos pertvarkymą. "Betvarkė yra. Kitu žodžiu aš negaliu pavadinti tos tvarkos, kuri šiandien ten yra", - sakė A.Brazauskas.
Premjeras piktinosi, kad prie informacijos, esančios duomenų bazėse, gali prieiti net rajonų komisariatų sekretoriai. "Viskas turi būti peržiūrėta, nes čia iš tikrųjų pažeidžiamos žmogaus teisės", - sakė Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, naujojo ministro pareiga bus išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su prieš kurį laiką kilusiu skandalu, ir eliminuoti tai, kas yra neleidžiama normalioje demokratinėje visuomenėje pažeidžiant žmogaus teises.
Premjeras teigė negavęs VRM sekretoriaus Jono Liaudansko paaiškinimų dėl jo viešų pareiškimų. A.Brazausko nuomone, pirmiausia J.Liaudanskas turimą medžiagą turi pateikti VR ministrui.
Praėjusį trečiadienį J.Liaudanskas, dalyvaudamas Lietuvos ir LNK televizijų žinių laidose, leido suprasti, kad su vienu didžiausių J.Bernatonio oponentų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku susijusi saugos bendrovė "Ekskomisarų biuras" kažkokiu būdu dalyvavo "Mažeikių naftos" privatizavime ir "uždirbo" iš JAV bendrovės "Williams International" atėjimo.
Be to, J.Liaudanskas siūlė pasidomėti, kokie ryšiai sieja saugos tarnybą "Ekskomisarų biuras" ir šalies policijos vadovą Vytautą Grigaravičių bei "kokios jėgos" atvedė Seimo pirmininką Artūrą Paulauską į didžiąją politiką.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas per savo atstovą spaudai atmetė "šias neaiškias potekstes", vadindamas jas "absurdiškomis. Be to, J.Liaudansko kaltinimus atmetė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas.
Paklaustas, kodėl prezidentas apsisprendė patenkinti J.Bernatonio prašymą, R. Pakso atstovas spadai Rosvaldas Gorbačiovas teigė, kad "dėl susiklosčiusių aplinkybių prezidentas nemano, kad dabar galėtų vykti normalus darbas".
Atstovo spaudai teigimu, prezidentui partinė priklausomybė nėra pagrindinis kriterijus, lemsiantis apsisprendimą, ką skirti naujuoju VR ministru. "Prezidentui svarbiausia kompetencija, profesionalumas ir gebėjimas dirbti komandoje", - sakė R.Gorbačiovas.
Pasak jo, naujojo ministro laukia nelengvi uždaviniai, todėl prieš priimdamas sprendimą prezidentas ketina prašyti kandidato pateikti konkrečią veiksmų programą. "Tik tuomet prezidentas spręs apie to kandidato tinkamumą eiti šias pareigas", - pabrėžė R.Gorbačiovas.
V.Bulovui jau teko dirbti VR ministru 1996 metais nuo vasario iki gruodžio. Jis taip pat yra buvęs užsienio ministro patarėju ir Lietuvos ambasadoriumi Kazachstane.
V.Bulovas baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, kur įgijo elektroninių skaičiavimo mašinų inžinieriaus elektriko specialybę. Jis taip pat yra įgijęs technikos mokslų daktaro laipsnį.
V.Bulovas 1992 -1996 metais buvo išrinktas į Seimą. Jis priklausė tuometinei valdančiai Lietuvos demokratinei darbo partijai.
1993 metais jis vadovavo Lietuvos valstybinei derybų su Rusijos delegacijai dėl valstybės sienos.
1997-2001 metais V.Bulovas buvo Lietuvos ambasadorius Kazachstane.
2001- 2002 m. V.Bulovas dirbo vidaus reikalų viceministru, o nuo praėjusių metų gegužės dirba šios ministerijos sekretoriumi.
Vidaus reikalų ministerijoje V.Bulovas kuruoja Informacinės politikos departamentą ir Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamentą.
Pernai V.Bulovas buvo patekęs į kontroversiją, kai jis Vyriausybei ir tuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Danijos ambasadorei Lietuvoje, pateikė pasiūlymus dėl Kaliningrado tranzito, kurie kirtosi su duotais šalies įsipareigojimais ES.
J.Bernatoniui teko atsistatydinti praėjusį penktadienį dėl nepagrįstų kaltinimų policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui toleravus neteisėtą informacijos rinkimą apie valstybės pareigūnus.
