aA
XVI a. pab. religine tolerancija pasižymėjusioje Lietuvos DK visuomenėje vyko nauji poslinkiai. Suaktyvėjus katalikų bažnyčios vykdomai reformacijai, o tuo pačiu silpstant protestantizmo judėjimui, 9-ajame deš. Vilniuje užfiksuoti pirmieji religiniai neramumai.

Skaudesnių pasekmių nesukėlęs 1581 įvykis buvo gan greitai ir ryžtingai nuslopintas Stepono Batoro universalu. Tuo tarpu 1591 06 09-10 neramumai palietė kur kas didesnę visuomenės dalį ir itin pakenkė evangelikams reformatams.

Fanatiškai nusiteikusi vilniečių minia, kaip tuo metu įtarta, inspiruota jėzuitų, sudegino neseniai įrengtą Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią. Evangelikų reformatų bendruomenės seniūnai reikalavo patraukti į teismą Vilniaus universiteto rektorių ir studentus, kurie buvo kaltinti padegimu. Nuostoliai įvertinti 1000 kapų grašių.

Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas savo ruožtu į teismą pakvietė Vilniaus kapitulos oficiolą, Trakų kleboną Benediktą Vainą stoti ir atsakyti kartu su jėzuitais. Tribunolas nerado pakankamai įkalčių prieš studentus. Tuo tarpu B. Vaina, pasirėmęs jam palankesne Lenkijos teise, į teismą neatvyko. 1591 07 05 Tribunolo sprendimu, jis buvo nubaustas už akių. Už tai, kad nepakluso Respublikos teisei, pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą jam priteista sumokėti 4000 kapų grašių baudą. Tačiau netrukus visą reikalą ir bylą perėmęs nagrinėti valdovo Zigmanto Vazos teismas, ją tiesiog numarino.

Evangelikai tai vertino kaip neabejotiną Varšuvos konfederacijos akto pažeidimą, tvirtindami, kad vakarietiškoji netolerancija persikelia ir į Lietuvos DK. Dar 1594 12 30 Vilniaus seimelyje buvo priimtas nutarimas ginantis konfederacijos nuostatas ir smerkiantis 1591 Vilniaus neramumus. Tačiau realiai nieko nebuvo pakeista.

1591 Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios užpuolimas buvo pirmas toks didelis ir agresyvus minios veiksmas religiniu pagrindu nuo pat Lietuvos DK krikšto laikų. Kontrreformacijos plitimą lydėjo netolerancijos plitimas. Kita vertus tai, jog Vilniaus bažnyčios užpuolimo bylą nagrinėjo kelių lygių teismas, rodė, jog bent tolerancijos dvasia tuomet dar buvo gyva.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas